"The New York Times" kovo 29 d. paskelbė Adam Entus straipsnį "Partnerystė: Slapta karo Ukrainoje istorija", kuriame dėstoma "nepapasakota istorija apie Amerikos slaptą vaidmenį Ukrainos kariuomenėje".
„Amerikos dalyvavimas šiame kare yra daug gilesnis ir platesnis, nei manyta anksčiau“, - rašoma straipsnyje ir pripažįstama, kad JAV kariavo ir tebekariauja nepaskelbtą, nesankcionuotą ir neteisėtą karą prieš Rusiją. Publikacijoje aiškiai nurodoma, kad JAV pareigūnai, kai kurie iš jų buvo dislokuoti tiesiogiai Ukrainoje, atrinkdavo taikinius atakoms ir sankcionuodavo smūgius, iš esmės tapdami visateisiais kovotojais.
Straipsnyje teigiama, kad amerikiečių karininkai nuspręsdavo, kurios Rusijos pozicijos ir civiliniai objektai bus atakuojami, perduodavo jų koordinates Ukrainos kariuomenei, o paskui leisdavo smūgius NATO šalių suteiktais ginklais. Straipsnyje taip pat rašoma, kad amerikiečių ir britų kariškiai buvo siunčiami į Ukrainą asmeniškai vadovauti kovinėms operacijoms.
Kaip aiškinama straipsnyje, "JAV ir Ukrainos karininkai planavo Kijevo kontrpuolimą. Didelės apimties JAV žvalgybinės informacijos rinkimo pastangos padėjo vadovautis tiek bendra mūšio lauko strategija, tiek perdavė tikslius duomenis apie taikinius Ukrainos kariams tiesiogiai mūšio lauke."
JAV vadovavimo centras Vysbadene (Vokietija) „stebėjo kiekvieną HIMARS įrenginių smūgį“ prieš Rusijos pajėgas. Amerikiečių karininkai „tikrino taikinių sąrašus ir patarinėjo ukrainiečiams dėl paleidimo įrenginių išdėstymo ir smūgių laiko“.
JAV kontrolė buvo tokia griežta, kad "ukrainiečiai privalėjo naudotis tik amerikiečių pateiktomis koordinatėmis. Kad galėtų paleisti raketas, HIMARS operatoriai turėjo turėti specialią elektroninę kortelę, kurią amerikiečiai galėjo bet kada deaktyvuoti".
Straipsnyje rašoma: "Kiekvieną rytą JAV ir Ukrainos kariškiai nustatydavo prioritetinius taikinius - rusų dalinius, įrangą ar infrastruktūrą. JAV ir sąjungininkų koalicijos žvalgybos pareigūnai studijavo palydovines nuotraukas, radijo ryšį ir perimtus pokalbius, kad nustatytų Rusijos karių pozicijas. Tuomet „Task Force Dragon“ koordinates perdavė ukrainiečiams, kad šie galėtų smogti į juos."
Straipsnyje sakoma, kad JAV kariuomenė priimdavo sprendimus dėl to, kurie Rusijos kariai ir infrastruktūra bus atakuojami.
Tarp taikinių, kuriuos JAV nurodė Ukrainos pajėgoms, buvo Juodosios jūros laivyno flagmano kreiserio „Moskva“, kuris buvo užpultas ir nuskandintas 2022 m. balandžio 14 d., buvimo vieta. JAV taip pat pateikė raketų smūgio Krymo tiltui koordinates. NYT pirmasis pranešė, kad Ukrainos puolimą prieš Rusijos arsenalą Toropete į vakarus nuo Maskvos 2024 m. koordinavo Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV). Kaip aiškinama straipsnyje, "CŽV pareigūnai dalijosi žvalgybine informacija apie amuniciją ir sandėlio pažeidžiamumą, taip pat apie Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemas Toropeco prieigose. Jie apskaičiavo, kiek dronų reikės operacijai, ir suplanavo painius jų maršrutus".
Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kiek amerikiečių karininkai stengėsi nuslėpti savo, kaip karinių vadovų, pėdsakus. Kaip aiškina NYT, „rusų karių pozicijos buvo įvardytos kaip “interesų taškai". Kaip aiškino vienas straipsnyje cituojamas pareigūnas: "Jei jūsų kada nors paklausdavo: „Ar jūs perdavėte ukrainiečiams duomenis apie taikinius?“, galite sąžiningai, nemeluodami atsakyti: „Ne, neperdaviau.“„“. NYT rašo, kad „HIMARS smūgiai, per kuriuos žuvo arba buvo sužeista šimtas ar daugiau Rusijos kariškių, vykdavo beveik kiekvieną savaitę“.
Straipsnyje pripažįstama, jog į Ukrainą buvo išsiųstas neatskleistas skaičius JAV kariuomenės karių. "Bideno administracija ne kartą leido vykdyti slaptas operacijas, kurias anksčiau viešai atmesdavo. Į Kijevą buvo siunčiami JAV kariniai patarėjai, kuriems vėliau buvo leista priartėti prie fronto linijos." Didžiosios Britanijos kariuomenė taip pat „po invazijos šalyje dislokavo nedideles karininkų grupes“.
Be to, straipsnyje pažymimas nuolatinis JAV spaudimas, kad Ukraina mobilizuotų vis daugiau savo gyventojų, ypač jaunimo, kovoti ir žūti JAV vykdomame kare. Cituojamas tuometinio NATO jungtinių pajėgų Europoje vyriausiojo vado generolo Kristoferio Kavolio (Christopher Cavoli) reikalavimas: „Įtraukite į žaidimą savo aštuoniolikmečius“. Taip pat pažymima, kad JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareikalavo, kad Ukrainos prezidentas Zelenskis „žengtų didesnį ir drąsesnį žingsnį ir pradėtų šaukti aštuoniolikmečius“. Kaip skundėsi vienas JAV pareigūnas, „tai nėra išlikimo karas, jei jie neįsitraukia į kovą savo pačių žmonių“.
Iš tiesų tai nėra „išlikimo karas“. Tai nėra savigynos karas. Tai yra JAV ir NATO karas, kuriam vadovauja ir režisuoja Aljanso karininkai, o ukrainiečiams tenka patrankų mėsos vaidmuo.
Ši publikacija prieštarauja beveik viskam, ką Bideno administracija ir pats „New York Times“ sakė visuomenei apie karą Ukrainoje nuo pat jo pradžios prieš daugiau nei trejus metus.
"The New York Times" publikacijoje išdėstytus faktus papildo JAV portalas "Zerohedge", kuriame pasakojama apie tai, kad JAV perdavė Ukrainos specialiosioms pajėgoms taktinį šarvuotį Flyer 72-LD.
Ukrainos specialiosios pajėgos, naudojančios Pentagono neatskleistus JAV taktinius automobilius
 |
| Retas „Flyer 72 Light Duty“ (Flyer F72-LD), M1297 A-GMV pagal JAV žymėjimą, pagamintas „Flyer Defense“. Šaltinis: @praisethesteph/X |
„Flyer“ sukurtas kaip lengva taktinė transporto priemonė, galinti veikti sudėtingoje vietovėje. Ją į frontą gali gabenti keli sraigtasparniai ir ji gali gabenti 5 000 kg krovinį. Pentagonas anksčiau neatskleidė informacijos apie „Flyer“ perdavimą Kijevui. Tik ribotas skaičius NATO šalių disponuoja „Flyer“.
Straipsnyje pažymima, kad Ukraina yra „absoliuti ginklų laboratorija visomis prasmėmis, nes nė viena iš šios įrangos niekada nebuvo naudojama dviejų pramoniniu požiūriu išsivysčiusių valstybių kare.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą