2025 m. rugsėjo 5 d., penktadienis

Kalergi-Warburg sąmokslas: 100 metų senumo planas dėl tautų pakeitimo gyvuoja!


Stefan Magnet portale auf1 paskelbė video šiuo pavadinimu, kurį palydi tekstu:

Ar užsieniečių antplūdis yra atsitiktinumas? Jokiu būdu! ES „tėvas“ Coudenhove-Kalergi numatė Europos gyventojų keitimąsi. Prieš daugiau nei 100 metų. Visiškai nauji Stefano Magneto tyrimai atskleidžia 100 metų senumo darbotvarkės intelektualinį ir personalinį tęstinumą iki šiol!

„Toli ateityje žmogus bus mišrios rasės.“ Europos tautos išnyks, o jų vietą užims „Eurazijos-negroidinė ateities rasė“. Šis teiginys priklauso Vienos masonui grafui Richardui Coudenhove-Kalergi. Su savo Paneuropos judėjimu jis laikomas dvasiniu Europos Sąjungos įkūrėju. Pradinį finansavimą Kalergi gavo iš galingo bankininko Maxo Warburgo. Max Warburg anūkas, Max Warburg jaunesnysis, visuomenei yra mažai žinomas, nors jis vaidina svarbų vaidmenį Warburg mąstykloje „Atlantik-Brücke“ ir, kaip įtariama, Cum Ex skandale gina Olafą Scholz – ar atvirkščiai, Scholz gina Warburgą? Vienas yra aišku: Warburg iki šiol draugauja su svarbiausiais politikais, nesvarbu, ar jie vadinasi Angela Merkel, ar Friedrich Merz.  

Laidoje paminėtas 1998 m. „WELT“ straipsnis apie 12 ES žvaigždžių, paskutinį kartą išsaugotas ir peržiūrėtas 2025 m. rugsėjo 4 d.: https://www.welt.de/print-welt/article625491/Der-Sternenkranz-ist-die-Folge-eines-Geluebdes.html Laidoje parodyti transatlantiniai žiniasklaidos ryšiai, pateikti „Swiss Policy Research“ infografikoje: https://swprs.org/netzwerk-medien-deutschland/#foobox-1/0/netzwerk-medien-deutschland-spr-mt.png?ssl=1 Kas nori sužinoti, ar Europos užsieniečių antplūdis buvo grynai atsitiktinis reiškinys, ar jis vyko pagal tiksliai parengtą planą, negali neatsižvelgti į Richardą Coudenhove-Kalergi. Tačiau jo vardas ir darbai beveik neminimi pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse. Kritikos „paneuropietiškam vizionieriui“ ieškoti veltui. AUF1 parodo ryšius, kurių jūs dar niekada nematėte.

https://auf1.tv/stefan-magnet-auf1/die-kalergi-warburg-verschwoerung-der-100-jahre-alte-plan-fuer-den-volksaustausch-lebt

https://www.youtube.com/watch?v=Mhgg53TGXA4

Plačiau šia tema: 

R.N.Kudenhove-Kalergi kaip vieningos Europos „dvasinis tėvas“ . Šešėlinė Europos Sąjungos istorija. Planai, mechanizmai, rezultatai. Četverikova O.N. (7 dalis)



Remiantis Kudenhove-Kalergi supratimu, krikščionybė yra tik judaizmo regeneracija, nes eseniečiai ją ruošė etiškai, o Aleksandrijos žydai dvasiškai. Beveik viskas Europos etikoje yra įsišakniję judaizme, taigi, „jei kinai etiškai dominuoja Rytuose, tai žydai Vakaruose“. „Dvasiniais žydais“, Mozės mokymo įpėdiniai, buvo garsiausi krikščioniškų idėjų nešėjai, šiandien jie yra žydų socialistų lyderiai, kurie siekia „sunaikinti pirminę kapitalizmo nuodėmę, išgelbėti žmones nuo neteisybės, smurto, vergijos ir atvesti į rojų žemėje“.

Svarbiausia Kdenhove-Kalergi buvo pagrįsti lyderystę žydų, kuriuos jis atvirai vadina „Europos vadovaujančia dvasine rase“. Visa tai kilo iš jo savotiško supratimo apie hierarchinę visuomenės struktūrą. Iš visos europiečių masės, kurią Kudenhove-Kalergi vadina „kiekybės žmonėmis“, jis išskyrė dvi „kokybės žmonių“ rases, kurios tiki savo aukščiausia misija, į savo pranašumą pagal kraują, - kilmingą dvarininkiją ir žydus, sudarančius kartu būsimos europinės aristokratijos branduolį. Tačiau pagrindine šios aristokratijos grandimi vis tiktai yra žydai, kaip dėl „ypatingo savo etinio santykio su pasauliu“, taip ir dėl jų proto pranašumo – jie sudaro taip vadinamą „proto aristokratiją“ arba „dvasinę aristokratiją“, užimančią lyderių pozicijas kovoje už žmonijos valdymą. Tai lėmė pati jų istorija.

Pirmojo tūkstantmečio metu tai buvo religinė bendruomenė (religinė sekta), į kurią įsiliedavo kitų tautų atstovai, ir tiktai vėliau susivienijo į dirbtinę naciją, užsidarę nuo kitų. Kuomet krikščionys juos ėmė persekioti, judėjai išsivalė: silpnavaliai leidosi apkrikštijami, o neturėję suktumo ir gudrumo žuvo. To dėka užgrūdinta judėjų bendruomenė „išaugo, pagaliau, kad realizuoti aukščiausią tikslą, būdama išvalyta nuo silpnavalių ir silpnadvasių elementų. Vietoj sunaikinimo Europa sutaurino juos, paversdama dirbtino proceso dėka į vadų naciją“.

Taip susiformavo intelektualioji Europos elita, kurios tipiniais atstovais Kudenhove-Kalergi skaitė Lasalį, Trockį (kurį jis vadino „nacionaliniu didvyriu, beveik valstybės įkūrėju ir gelbėtoju“), Einšteiną, Bergsoną ir kitus. Tai pati „puikiausia mažuma“, kuri kovoja su „nepilnaverte dauguma“.
Apie šią daugumą Kudenhove-Kalergi rašo: „Ateities žmogus bus sumaišyto kraujo. Rasės ir klasės išnyks dėl įveikimo erdvės, laiko ir prietarų. Būsima eurazijos-negroidinė rasė, išoriškai panaši senovės Egipto, pakeis tautų įvairovę asmenybių įvairove [46].

Kudenhove-Kalergi mato tokią Europos ateitį: europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis, ir išnyksta kaip individualybės, o jų elitos pakeičiamos žydų dvasine vadų kasta. Kaip nurodė Kudenhove-Kalergi, jau dabar Europa religijos požiūriu yra žydų užkariauta, bet kariniu požiūriu ji užkariauta vokiečių. Tačiau pokyčių dėka, kuriuos patirs vakarų idealai kelyje su žydais taikingesnėje ateities Europoje, aristokratija praras savo karingą charakterį ir pasikeis dvasiškai – religiškai. „Taikiems ir socializuotiems Vakarams nebereikės jokių valdovų – bet tiktai vadovų, auklėtojų ir pavyzdžių sekimui“. Tai yra politinė valdžia tradicinio elito bus pakeista dvasine žydijos valdžia. Socializmas, prasidėjęs panaikinimu aristokratijos ir visų žmonių valdymu, atves į sukūrimą naujos aristokratijos ir į aukščiausią žmonijos diferenciacijos tašką. „Čia, socialinėje eugenikoje, slypi aukšta istorinė misija, kuri šiandien dar nepripažinta: judėti nuo neteisingos nelygybės į teisingą, nuo nuolaužų pseudoaristokratijos į tikrą naują aristokratiją“ [47].

Tokie buvo pagrindiniai Kudenhove-Kalergi „Praktinio idealizmo“ teiginiai, kurie stebėtinai sutapo ir atkartojo Achad-Gaamo „dvasinio sionizno“ idėjas, tarytum aiškinant jas Europos visuomenei ir priderinant europinei sąmonei. Mes nežinome, ar Kudenhove-Kalergi buvo susipažinęs su „dvasinio sionizmo“ lyderio darbais, nes mums nežinomos knygos parašymo sąlygos, tačiau faktu yra jo glaudūs ryšiai su T.G.Masariku ir jo globėju iš Volstrito Polu Varburgu ir Bernardu Baruchu.


1924 m. įvyko pirmasis Kudenhove-Kalergi susitikimas su Masariku, kuris, kaip jau buvo nurodyta, gerai pažinojo jo tėvą. Šio susitikimo metu jie aptarė aštresnius klausimus, surištus su tarptautiniais santykiais Europoje (pablogėjimas prancūzų-vokiečių ir čekų-vokiečių santykių), ir Masarikas padarė išvadas ir dėl Kudenhobe-Kalergi, ir dėl perspektyvų vystymosi paneuropizmo kaip vienintelio galimo kelio sprendimo europinių problemų. Ir čia mes matome dar vieną atitikimą: modelį sukūrimo Čekoslovakijos valstybės (apjungimą „laisvų nacijų laisvoje valstybėje“ apie žydų nacijos lyderio branduolį) faktiškai atsikartoja pan-Europos modelyje (sudaryta iš įvairių etnosų „Europos nacija“ vadovaujant jos dvasiniam lyderiui - „dvasinei žydų rasei“). Kaip rašė tyrėjas P.Andrle, „Kudenhove-Kalergi viešai pavadino Masariką paneuropiečiu, jaučiančiu būtinybę sukurti naują, vieningą Europą“, ir, nors šis atsisakė nuo Kudenhove-Kalergi pasiūlymo tapti „Džordžu Vašingtonu Jungtinių Europos valstijų“ (skaitė tai nesavalaikiu), jis vienareikšmiškai pasakė „taip“ „pan-Europos“ idėjoms. „Būtent to dėka pirmuosius savo egzistavimo 20 metų paneuropinis judėjimas buvo pilnai elementu Čekoslovakijos politikos – kaip kai kurie istorikai benorėtų sumenkinti šį vaidmenį“ [48].

Tais pačiais metais įvyko ir kitas susitikimas, apie kurį papasakojo pats Kudenhove-Kalergi: „1924 metų pradžioje mes gavome pranešimą iš barono Lui Rotšildo: vienas iš jo draugų, Maksas Varburgas iš Hamburgo [49], perskaitė mano knygą (matyt „Pan-Europa“ - O.Č.) ir nori su mumis susipažinti... Mano didelei nuostabai, Varburgas tuojau pat pasiūlė 60 tūkstančių auksinių markių vystymui judėjimo per pirmuosius tris metus... Maksas Varburgas, kuris buvo vienas iš pačių žymiausių ir išmintingiausių žmonių, kuriuos aš kada nors pažinojau, nutarė savo principu finansuoti panašų judėjimą. Jis visą savo gyvenimą nuoširdžiai domėjosi pan-Europos idėja... Maksas Varburgas organizavo mano kelionę į JAV 1925 m. susitikti su Polu (Pauliu) Varburgu ir finansistu Bernardu Baruchu [50].

JAV Kudenhovas-Kalergi taip pat susitiko su pulkininkų Hauzu, Ovenu Jangu ir Valteriu Lipmanu, su kuriais aptarė visos Europos kūrimo idėją. Jis rado puikų savo idėjų rėmėją ir kartu globėją Nicholas Murray Butler asmenyje, kuris vadovavo Kolumbijos universitetui, Carnegie fondui ir Amerikos piligrimų draugijos skyriui. Būtent Butleris parašė pratarmę amerikiečių „Pan-Europe“ leidimui. Kudenhove-Kalergi vizitas buvo ypač vaisingas, nes prieš jam išvykstant buvo įkurtas visos Europos Sąjungos Amerikos jungtinis komitetas, kuriam vadovavo Užsienio ryšių tarybos vadovas ir Niujorko tarptautinio švietimo instituto direktorius Stefanas Dugganas [51]. (Institutas, įkurtas 1919 m., vykdė akademinius mainus tarp universitetų ir studentų iš įvairių šalių, siekdamas „užtikrinti tarpusavio supratimą tarp tautų“.)

Po šių susitikimų 1925 m. ir buvo paskelbtas „Praktinis idealizmas“, kuriame išdėstytos nuomonės, atkartojančios „dvasinio sionizmo“ idėjas, o pan-Europos Sąjungos būstinė persikėlė į Vieną, o 1926 m. ten pat dėka atitinkamos idėjinės ir finansinės paramos Kudenhove-Kalergi organizavo pirmą visos Europos kongresą ir tapo judėjimo prezidentu. Be to, labiausiai pan-Europos sąjunga dirbo Čekoslovakijoje, padedama Masaryko ir Čekoslovakijos ministro pirmininko E. Beneso.

Judėjimas nuosekliai formavo savo kadrus iš intelektualų, filosofų ir politikų, kurie galėtų pasireikšti ateityje kaip pripažinti dvasiniai autoritetai. Skaitoma, kad jų pritraukimui buvo naudojami ir slapti Siono Priorato kanalai [52]. Kudenhove-Kalergi judėjimą labiausiai entuziastingai palaikė tokie inteligentijos atstovai kaip Bernardas Shaw, Paulius Valerie, Heinrichas ir Thomas Mannas, Jose Ortega y Gasset, Stefan Zweig, Rainer Maria Rilke, Sigmund Freud, Albertas Einšteinas, Miguel a Unamuno, taip pat politikai Ignas Scheepelis (Austrijos kancleris), Edwardas Benesas (ištikimas T. Masaryko pasekėjas), Leonas Blumas, Gustavas Stresemannas (Vokietijos užsienio reikalų ministras) ir tada ką tik įžengę į didelę politiką Konradas Adenaueris ir Bruno Kraiski. Aktyviausiai judėjime dalyvavo Prancūzijos ministras pirmininkas Aristide'as Briand'as, kurį patraukė prancūzų hegemonijos idėja būsimoje Jungtinėje Europoje ir ji tapo pan-Europos sąjungos garbės pirmininku. 1929 m. jis paskelbė atitinkamą memorandumą apie Jungtines Europos Valstijas.

Svarbu tai, kad Vokietijoje Kudenhove-Kalergi idėją palaikė ne tik Maksas Varburgas, bet ir Helmaras Šachtas, pasisakęs pirmajame dideliame visos Europos Sąjungos susitikime Berlyne, vykusiame Reichstage. Vėliau, kalbėdamas 1932 m. spalio mėnesį kito visos Europos kongreso Bazelyje atstovams, jis pasakė: „Per tris mėnesius Hitleris ateis į valdžią ... Hitleris sukurs pan-Europą. Tiktai Hitleris gali sukurti pan-Europą “[53]. 1933 m. Kudenhove-Kalergi susitiko su K. Haushoferiu, o 1936 m. - su grafais Čiano ir B. Musoliniu, kurie iš pradžių skeptiškai vertino visos Europos idėją, tačiau po susitikimo pakeitė savo požiūrį į ją [54].

Kudenhovas-Kalergi paskelbti pan-Europos planai buvo platūs. Jie numatė Europos himną (L. Van Beethoveno „Džiaugsmo odė“), Europos vėliavą (raudonas kryžius auksinio apskritimo fone, apsuptą 12 žvaigždžių), Europos valiutą, Europos centrinį banką, Europos akademiją, kuri turėjo būti Prahoje, Europos pilietybės įvedimą, vieningą Europos politinę partiją, Europos referendumą, bendras ginkluotąsias pajėgas, bendrą konstituciją, bendrą užsienio ir saugumo politiką.

Tuo tarpu Kudenhove-Kalergi projektas neapsiribojo viena kontinentine Europa, jis numatė glaudų bendradarbiavimą su Didžiąja Britanija, kuriai buvo manoma sukurti kitą organizaciją - europinį bendradarbiavimą. Kai Kudenhove-Kalergi 1925 metų pavasarį lankėsi Londone, jis užmezgė ryšį su Wickham Stead, kuris suvedė jį su žmonėmis, surištais su Sičiu: lordu Robertu Sesiliu, Ramziu MacDonaldu, Lioneliu Kiortisu, Herbertu Wellsu, Bernardu Shaw. W. Stead'as netgi suformavo atitinkamą komitetą, kuris turėjo užmegzti bendradarbiavimą su Pan-Europa [55].

Tokiu būdu, Kudenhove-Kalergi projektai aiškiai apibrėžė vieningos Europos sukūrimo kelius ir jos pačius kontūrus, todėl jį ne atsitiktinai vadina Europos Sąjungos „dvasiniu tėvu“. Tačiau, nors „Europos kūrimo“ koncepcija ir buvo parengta, ji šešėlinės valdžios buvo vertinama kaip programa-maksimum, kurios realizavimui buvo reikalingas ilgas paruošiamasis periodas. Juk buvo kalbama apie nacionalinių-valstybinių darinių demontavimą, kuris buvo galimas tik su sąlyga sukūrimo vieningos finansinės-ekonominės erdvės su tvirtu valdymo centru, kuris pabaigtų su nacionaliniais geopolitiniais projektais Europos valstybių ir primestų europiečiams vieningą imperinį požiūrį į jų ateitį, siekiant, kad jie priimtų idėjas bendraeuropinės vyriausybės kaip vienintelės teisingos ir neturinčios alternatyvos. Tais tikslais buvo naudojamas ir nacistinis projektas Europos apjungimo jėga, kuris aktyviai dalyvaujant Vatikanui turėjo iškelti į visas valdymo pakopas „imperinio mąstymo tipo“ žmones, sugebančius ateityje sukurti branduolį naujos bendraeuropinės elitos.

4. Nacistinė Vokietija ir finansinės užkulisės planai.
Apie tai, kad Trečiasis Reichas buvo anglų-amerikiečių ir sionistų finansų sluoksnių projektas, parašyta daugybė tyrimų, kurių autoriai išsamiai aprašė nacių atėjimo į valdžią mechanizmus [56]. Taigi moksliniu požiūriu šių nuostatų neįmanoma paneigti, jas galima tik ignoruoti arba nutylėti, kaip tai daro dabartinis Vakarų intelektualinis elitas, puikiai suprantantis kuo gresia oficialus pripažinimas atsakomybės aukščiausių pasaulio finansinių elitų už Antrojo pasaulinio karo žudynes ir už „pažangius“ nacių eksperimentus. Kokių gi strateginių tikslų siekė korporacijų elitas, talkinęs nacių režimo įsigalėjimui?

1. Pagrindine geopolitine užduotimi buvo TSRS kaip savarankiškos valstybės sunaikinimas, kuri kėlė realią grėsmę ir pasaulinės finansinė oligarchijos valdžiai.
Vakarams nereikėjo labai stengtis, kad nukreipti Hitlerį prieš Sovietinę Rusiją, jo agresyvūs planai TSRS atžvilgiu, išdėstyti knygoje „Mano kova“, buvo gerai žinomi. Joje tiksliai nurodoma, kad jeigu Prancūzija yra pagrindinis Vokietijos priešininkas (besivaržantis dėl kontrolės Europai), o Didžioji Britanija ir Italija – jos pagrindiniai sąjungininkai, tai Rusija – tik teritorija, kurią reikia užgrobti ir paversti kolonija. Hitleris rašė: „Mes, nacionalsocialistai, visiškai sąmoningai nutraukėme visą prieškario Vokietijos užsienio politiką. Norime grįžti į tą tašką, kuriame mūsų senasis vystymasis buvo nutrauktas prieš 600 metų. Mes norime sustabdyti amžinąjį vokiečių veržimąsi į Europos pietus ir vakarus ir konkrečiai rodome pirštu į teritorijas, esančias rytuose. Mes galutinai nutraukiame prieškario kolonijinę ir prekybos politiką ir sąmoningai pereiname prie naujų Europos žemių užkariavimo politikos. Kalbėdami apie naujų žemių užkariavimą Europoje, mes, žinoma, pirmiausia turime galvoti tik apie Rusiją ir tas pasienio šalis, kurios jai pavaldžios.“


1941 metų rugsėjo mėnesį Hitleris patikslino: „Europos ir Azijos siena eina ne per Uralą, bet ten, kur baigiasi tikrų vokiečių gyvenvietės ... Mūsų užduotis yra šią sieną perkelti toliau į rytus, jei reikia - anapus Uralo ... Nuo žemės paviršiaus turėtų išnykti nuodingas lizdas - Peterburgas, iš kurio Azijos nuodai taip ilgai sruvo į Baltijos jūrą ... azijatai ir bolševikai bus išvaryti iš Europos, pasibaigs 250 -metis azijiečių epizodas ... Rytai bus Vakarų Europos realizacijos rinka ir žaliavų šaltiniu. “

Kaip žinoma, pagrindinės „Rytų politikos“ kryptys buvo išsamiai aprašytos „Generaliniame plane „ Ost““, kuris ilgą laiką buvo laikomas prarastu. Šio plano tekstas buvo rastas tik devintojo dešimtmečio pabaigoje ir buvo Vokietijos federalinio archyvo pilnai paskelbtas 2009 m. [57]. Dokumentą 1941 m. sukūrė pagrindinis Imperinio saugumo direktoratas. Jame buvo numatytas masinis Rytų Europos ir SSRS vakarinių žemių gyventojų etninis valymas ir „gyvenamosios vietos išlaisvinimas“ vokiečiams. Prieš jį buvo projektas, sukurtas Reichsministerijos okupuotų teritorijų, kuriai vadovavo A. Rozenbergas.

Savo ruožtu Rytų Europos tautinės-etninės pertvarkos planai buvo pagrįsti daugybe mokslo ekspertų darbų, kuriuos finansavo Mokslo-tyrimo bendruomenė (DFG) – centrinė organizacija moksliniams tyrimams Vokietijoje remti, jungusi daugumą Vokietijos universitetų, neuniversitetinių tyrimo centrų, mokslines sąjungas ir Mokslų akademiją. DFG buvo įkurta 1920 metais kaip „Vokietijos mokslo savitarpio pagalbos draugija“ ir iš pradžių jai vadovavo nacionalistiškai-konservatyviai nusiteikę profesoriai, kurie padėjo pagrindus būsimai ekspansionistiniai ir rasinei politikai. Esant nacionalsocializmui visuomenė mobilizavo savo resursus režimui su tokiu pačiu pasirengimu, su kokiu bendrai dauguma mokslininkų ėjo tarnauti nacional-socialistinei valstybei. 1949 metais VFR visuomenė organiškai įsiliejo į pliuralistinę demokratiją, o nuo 1990-jų pabaigos DFG prezidiumas palaikė eilę iniciatyvų, nukreiptų į visapusišką permąstymą „tolerancijos dvasia“ savo istorijos [58].

46. В связи с этим Куденхове-Калерги уточняет: «Предтечей планетарного человека будущего в современной Европе является русский — человек, представляющий собой славяно-татарско-финскую помесь. Поскольку среди всех европейских народов он имеет в себе менее всего расового, русский является типичным человеком души».
47.Coudenhove Kalergi. Ор. cit.
48.http://www.paneuropa.ru/home.php?id=7&id2=0&id3=32&lang=
49.М. Варбург был директором габсбургского банка «М.М. Варбург и Ко». В 1938 г. по совету Ялмара Шахта М. Варбург уехал в США.
50. См.: Coudenhove-Kalcrgi R. Eine Idee erobert Europa. Meine Lebenserinnerungen. 1958. https://wiki-spooks.com/ISGP/organisations/introductionApB/1923_. Pan_Europa_Union_02.htm
51. Ibid
52.Печников Б.А. Рыцари церкви. M, Политиздат, 1991, с. 67.
53.Synarchism: The Fascist Roots of the Wolfowitz Cabal History of the synarchist movement and its resur-gence by Jeffrey Steinberg, 2003-05-30 http://modernhistoryproject.org/mhp?Article=Synarchism
54.http://www.interlingua.fi/iafiup.htm
55.Passerini L. Europe in Love, Love in Europe: Imagination and Politics in Britain be-tween the Wars. London, New York. L.B.Tauris Publishers, 1999. http://books.google.ru/boo ks?id=LV2PABIiE 1 UC&pg=PA55&lpg=PA55&dq=robert+cecil+paneuropa&source=bl&ots =l_ViVuMWtZ&sig=CaWXloFg7tt-iUObl3R6eoo3-So&hl=ru&sa=X&ei=axuCT9GXKoGCOs-dkIAH&sqi=2&ved=0CCYQ6AEwAQ#v=onepage&q=robert%20cecil%20paneuropa&f=falsc
56. См. об этом: Препарата Г.Д. Гитлер, Inc. Как Британия и США создавали Третий рейх. М., 2007; Хайем Ч. Торговля с врагом. М., Прогресс, 1985; Sutton A. Wall Street and the Rise of Hitler; Mullins E. Secrets of the Federal reserve. The London connection, 1952.
вернуться
57. См. http: //gplanost.x-berg.de/gplanost.html
вернуться






Austrijos islamizacija. Grėsmingi skaičiai

 


Herbert Kickl norėtų „deaktyvuoti“ socialinę sistemą migrantams

800 000 musulmonų Austrijoje, beveik jokių deportacijų: FPÖ lyderis Herbert Kickl atsiskaito su vyriausybe ir įspėja apie visuomenės žlugimą.


FPÖ lyderis Herbertas Kicklas „vasaros pokalbiuose“ dar kartą įspėjo apie masinės migracijos pasekmes ir pareikalavo imtis griežtų priemonių. „Aš nenoriu, kad į Austriją būtų įleidžiami nauji imigrantai, o tie, kurie neturi teisės į prieglobstį, turi palikti šalį“, – pareiškė jis.

Kickl pokalbyje su Oe24 kaip pagrindą nurodė pastarųjų metų balansą: „Nuo 2015 m. buvo pateikta 500 000 prieglobsčio prašymų. Austrijoje jau gyvena 800 000 musulmonų, 42 proc. mokyklinio amžiaus vaikų Vienoje yra musulmonai“. Dėl to esama visuomenės struktūra yra dideliame pavojuje.

Pirmasis jo žingsnis būtų socialinės sistemos „deaktyvavimas“. Kickl kritikavo tai, kad, pavyzdžiui, Vienoje kiekvienas imigrantas iš karto turi teisę į visą minimalią išmoką ir papildomas išmokas. FPÖ lyderis griežtai kritikavo vidaus reikalų ministrą Gerhardą Karnerį (ÖVP). Jis tik labai lėtai deportuoja sirus. „Jei jis tęs savo tempą ir kas mėnesį deportuos tik vieną sirą, tai praeis dar 8333 metai, kol visi grįš namo“, apskaičiavo Kickl. Juk Austrija yra „apsupta tik saugių trečiųjų šalių“.

Be to, Kickl pareikalavo imtis priemonių ir dėl natūralizuotų užsieniečių: „Tiems, kurie kaip radikalūs islamistai veikia prieš mūsų šalį, turi būti atimta pilietybė.“ Opozicijos lyderis išsakė savo nuomonę ir vidaus politikos klausimais. Atsižvelgdamas į planuojamus faktinius pensijų sumažinimus, jis pavadino vyriausybę „moraliai sugedusia“.

Ji atima pinigus iš tų, kurie sukūrė šalį, o aukšti politikai, tokie kaip Karl Nehammer (ÖVP) ir jo finansų ministras, gauna gerai apmokamas pareigas ES. „Bent jau vidinis federalinės vyriausybės darbo birža veikia“, ironizavo Kickl. 

2024 m. rugsėjo mėn. Austrijos rinkimus laimėjo dešinioji Austrijos laisvės partija (FPÖ). Kandidatu į kanclerio postą buvo būtent Kickl. Keletą mėnesių vyko derybos dėl būsimos vyriausybės. Galbūt susiformavo stabili dešinioji koalicija su Austrijos liaudies partija (ÖVP). Tačiau krikščionys demokratai nusprendė susitarti su kairiaisiais, kad tik pašalintų dominuojančią FPÖ. Taip ir atsitiko, ir Austriją dabar valdo ideologiškai gana neaiški ir todėl politiškai neryžtinga dauguma.



JAV ekspertai: Ukraina ir NATO panikuoja, o Trumpas desperatiškai bando išlipti iš skęstančio geopolitinio laivo (video)


SCOTT RITTER, ANDREI MARTYANOV IR GARLAND NIXON PRISIJUNGIA! Putinas ką tik pradėjo dar vieną didžiulį puolimą, dėl kurio Ukraina ir NATO panikuoja, o Trumpas desperatiškai bando išlipti iš skęstančio geopolitinio laivo.

https://www.youtube.com/live/OB0RyX3j1Ss


https://www.youtube.com/live/OB0RyX3j1Ss



https://www.youtube.com/watch?v=I8IXnHSdbR8 


2025 m. rugsėjo 4 d., ketvirtadienis

10 masinės imigracijos metų

2015 m. rugsėjo 4 d. de facto autokratiškai valdžiusi Angela Merkel, pažeisdama Konstituciją ir apeidama Bundestago sprendimą, inicijavo masinį milijonų nelegalių imigrantų įleidimą į Vokietiją. Tai  laikoma giliu lūžiu ir posūkiu iki tol pakankamai teisinės valstybės principų besilaikančios Vokietijos istorijoje.

Pagal žalą, kurią Angela Merkel padarė Vokietijai ji lyginama su Adolfu Hitleriu. Pastarasis Vokietiją valdė 12 metų, o Angela Merkel jį aplenkė. Ji šalį valdė 16 metų, iki 2021 m. rugsėjo 26 d.

Jei Hitlerio valdymas Vokietiją pavertė griuvėsiais, tai Merkel sudraskė vokiečių tautos širdį, infekavo į ją mirtinus nuodus: įsileido į šalį milijonus kitos kultūros ir rasės žmonių, kurie pakeitė šios tvarkingiausios Europos valstybės veidą neatpažįstamai.

C.Jahn nuomone, 2015 m. rugsėjo 4 d. Vokietijos Federacinė Respublika tapo neteisėta valstybe, nes bet kokia gyventojų keitimo politika yra politinis nusikaltimas. Autorius pažymi, kad tą dieną kanclerės bunkeryje buvo nuspręsta ne tik laikinai priimti vadinamuosius „pabėgėlius“ iš pilietinio karo zonos, nutolusios nuo Vokietijos tūkstančius kilometrų ir perėjusių šešias saugias valstybes. 

Neteisėtumas tą dieną prasidėjusios arabų masinės invazijos iš esmės yra neginčytinas: Pagrindinio įstatymo 16a straipsnis aiškiai nustato, kad iš ES šalių atvykstantys užsieniečiai neturi (!) teisės į prieglobstį Vokietijoje. Tuo pačiu metu teisiškai taip pat turėtų būti neginčytina, kad arabų invazijos, kurios reikšmė tuo metu buvo akivaizdi kiekvienam bent kiek protingam žmogui, reikšmė bent jau būtų turėjusi būti aptarta Vokietijos Bundestage. - pažymi autorius.

Nors dar 2014 metais Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad „migrantai nesiintegruoja“, kad „sėdi vokiečiams ant sprando“, kad „juos reikia išprašyti iš Vokietijos“, 2015 metų vasarą savo nuomonę ji kardinaliai pasikeitė. Ji ėmė kviesti migrantus vykti į Vokietiją: „Refugees welcome“. Nelegalus. Pažeidžiant ES įstatymus. Kodėl? Vokiečiai tokį Angelos Merkel elgesį pavadino „melu, oporunizmu ir kretinizmu.“


Toks asmenybės susidvejinimas turi medicinos diagnozę, tai šizofrenija. O jei tai ne liga, tai kokia šio patologinio asmenybės pasikeitimo priežastis? O gal tai ne asmenybė, o viso labo marionetė? Tuomet kas tampo ją už virvelių? Daugeliui tai tapo mįsle. Daugelis ėmė aiškintis nesuprantamo Vokietijos kanclerės elgesio pasikeitimo priežastimis, kelti prielaidas, ieškoti paaiškinimų. Ėmė atidžiau domėtis jos biografija, šaknimis, kokį Angelos Merkel paveikslą nutapė nuolatos meluojanti, savo savininkų interesus transliuojanti ES žiniasklaida ir koks jis yra iš tikrųjų?  Apie Angelos Merkel biografiją, galimai lėmusią vokiečių tautos išdavystę, rašiau anksčiau. Žiūrėti čia, čia, čia.


Visų valstybės veiksmų nuo 2015 m. neteisėtumas kyla ne tik iš Angelos Merkel teisės pažeidimo, pažeidžiant pagrindinį įstatymą, ir dėl to trūkstamo teisinio pagrindo, bet ir iš šiai moteriai būdingos paniekos tautos atstovams. Visų valstybės veiksmų nuo 2015 m. neteisėtumas kyla vien iš to fakto, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. akivaizdžiai prasidėjo Vokietijos gyventojų keitimas pramoniniu mastu – šis sunkus faktas šiandien, žvelgiant atgal į pastaruosius dešimt metų, kuriuos ženklino itin radikali etninė apgyvendinimo politika, tampa vis aiškesnis.

Bet kokia gyventojų perkėlimo politika, t. y. valstybės vykdoma šalies etninės struktūros pertvarka, kuri galiausiai nukreipta prieš vietos gyventojus, visada yra politinis nusikaltimas. Tuo pačiu metu bet kokia gyventojų perkėlimo politika visada yra karo prieš vietinius gyventojus forma: galutinis gyventojų perkėlimo tikslas yra vietinius gyventojus jų istorinėje teritorijoje paversti mažuma ir taip juos bejėgiškai atiduoti valstybės įkurtos naujos etninės daugumos valiai. Kaip ir po pralaimėto karo, etninės sudėties keitimo pagalba pavergta vietinė gyventojų dalis praranda ne tik savo žemę, bet ir politinę galią, o kartu ir fizinę apsaugą. Todėl bet koks etninės sudėties keitimas visada yra karo prieš vietinius gyventojus forma, vykdoma nekarinėmis priemonėmis. - rašo mano aukščiau cituotas autorius C.Jahn. Jo nuomone, šiandieninė Vokietija yra daugiatautė parako statinė:

Šiandien vaikščiodamas Vokietijos miestų centrais, neįmanoma nepastebėti 2015 m. rugsėjo 4 d. katastrofos pasekmių: praėjus dešimčiai metų po 2015 m., Vokietija nebėra vokiečių šalis, o Europos Libanas, daugiatautė parako statinė, kuri tik laukia uždegimo kibirkšties. Todėl rugsėjo 4 d. arabų invazija, kuria buvo įgyvendinta Angelos Merkel autokratinė „kitos Vokietijos vizija“, neabejotinai buvo ir vienas didžiausių politinių nusikaltimų Vokietijos istorijoje: šiuo masiniu arabų apgyvendinimu savo valstybė pradėjo visišką Vokietijos etninį pertvarkymą. Tą lemtingą dieną iki tol politiškai gana nuosaiki „Federalinė Respublika“ tapo šaltu, negailestingu mechanizmu, tarnaujančiu itin radikaliai, galiausiai prieš Vokietijos vietinę gyventojų dalį nukreiptai gyventojų keitimo politikai.

Imigrantų vykdomi nusikaltimai - Vokietijos kasdienybė. Video "Kodėl mano duktė".

JF-TV interviu su Lianos K. mama: „Noriu teisingumo“

JF rašoma:

2025 m. rugpjūčio 11 d. Liana K. buvo žiauriai nužudyta Friedlando geležinkelio stotyje. Tai padarė irakietis, kuris jau neturėtų būti šalyje. Šis atvejis kelia klausimų apie prieglobsčio politiką ir valdžios institucijų neveiksmingumą. Mes lydime Lianos motiną į nusikaltimo vietą, kalbame su Geisleden mero ir išklausome AfD poziciją dėl migracijos politikos. Reportažas apie gedulą, teisingumą ir iššūkius praėjus dešimčiai metų po Merkelio „Mes tai padarysime“. 

https://www.youtube.com/watch?v=iLFrgEpm31s




2025 m. rugsėjo 3 d., trečiadienis

ES sparčiai artėja prie žlugimo: Merz, Draghi ir Lagarde atskleidžia Europos krizės kelią. Thomas Kolbe

 

Atrodo, kad kancleris vasaros atostogų metu susidūrė su realybe. Merz mano, kad Vokietijos socialinė sistema patiria gilią krizę. Tuo tarpu jo politiniai sąjungininkai Briuselyje ragina didinti tą pačią nuodų dozę, kuri daro Europą sergančią.

Kalbėkime atvirai: didelė dalis politinės elito turi suskilusius santykius su realybe. Tai taikoma tiek Vokietijos ir ES ekonomikos nuosmukiui, tiek strateginių politinių tikslų viešam komunikavimui, kuris yra sistemingai užtušuojamas. Atvira kritika dėl kurso galėtų sukelti politinės pasakos žlugimą greičiau nei realybė įsiskverbtų į viešąją nuomonę.

Merz ir socialinė valstybė

Dar labiau įspūdingi yra kanclerio Friedricho Merzo įspėjamieji žodžiai, ištarti šeštadienį per CDU partijos konferenciją Žemutinėje Saksonijoje. „Aš nesu patenkintas tuo, ką pasiekėme iki šiol – turi būti daugiau, turi būti geriau.“

Išgirsti tai! Silpnas kanclerio savikritiškumo drebulys. Tikrai retas reiškinys. Tačiau šis teiginys kelia klausimą: ką tiksliai Merz turi omenyje sakydamas „pasiekimai“? Ar jis kalba apie vadinamąjį investicijų skatinimo planą, kuris tariamai suteikia nedidelę pagalbą Vokietijos ekonomikai, balansuojančiai ant žlugimo ribos? Ar jis turi omenyje milžiniškas skolų paketus ir didėjančius finansavimo trūkumus, kurie greičiausiai bus padengti mokesčių didinimu?

Savo kalboje Osnabrücko mieste Merz vėliau neįprastai aiškiai kalbėjo apie socialinės gerovės sistemos būklę: „Socialinės gerovės valstybė, kokią turime šiandien, nebėra finansiškai tvari, atsižvelgiant į tai, ką galime pasiekti ekonomikos srityje.“ Tai atviras diagnozavimas, paliekantis mažai vietos aiškumui.

Tačiau nebuvo užsiminta apie orientaciją į rinką, pasitikėjimą individualiais sprendimais, asmeninę atsakomybę ar sparčią biurokratijos mažinimo programą. Atrodo, kad žinia yra tokia: laikykitės kurso.

Sąžiningumo akimirkos

Merz taip pat aiškiai pasisakė apie socialines išmokas piliečiams: taip toliau negali tęstis. Išmokas gauna 5,6 milijono žmonių. Daugelis iš jų galėtų dirbti, bet nedirba, sakė jis. Tai realybė, kurios politika paprastai vengia.

Tai buvo nedrąsus bandymas atvirai pavadinti nestabilią Vokietijos socialinio draudimo padėtį. Laikais, kai politinis gražinimas yra įprastas dalykas, tai beveik laimės atvejis, kai vienas iš pagrindinių politikų bent iš dalies pripažįsta ekonominę realybę.

Ar naujausi ekonominiai duomenys galbūt sukrėtė Merzą ir jo kolegas Berlyne? BVP antrąjį ketvirtį vėl sumažėjo, o perspektyvos išlieka niūrios. Valstybei įsikišus su didžiulėmis kreditų programomis ir nauja skola šiemet pasiekus apie 3,5 %, privati ekonomika susitraukia 4–5 %. Tai vadinti recesija būtų eufemizmas – mes esame depresijoje.

Daugiau ES centralizmo

Kol kanclerė susidūrė su Vokietijos sudėtinga ekonomine realybe, ES atstovai pradėjo žiniasklaidos bandymus.

Tai buvo Mario Draghi, ES politinis universalas, kuris lengvai keičia buvusio Italijos ministro pirmininko ir ECB vadovo pareigas, pateikdamas dar vieną ataskaitą.

Jis pakartojo savo įprastą reikalavimą: Europos Sąjunga turi veikti labiau darniai, kaip viena valstybė, jei nori išlaikyti geopolitinį vaidmenį.

Daugiau vaistų, kurie sukėlė Europai ligą: daugiau centralizacijos, mažiau subsidiarumo ir intensyvesnis technokratinis valdymas. Draghi dar kartą demonstruoja Briuselio planą – kaip ir per valstybės skolos krizę prieš 15 metų: valdžia sutelkta Briuselyje, sprendimai priimami neatsižvelgiant į demokratinę kontrolę, įgyvendinami politinio aparato, kuris koordinuoja žiniasklaidos naratyvus. Griežta cenzūra, žiniasklaidos manipuliacijos – nešvarūs įrankiai, skirti nutildyti centralizacijos priešininkus. Ta pati autoritarinė logika, kuri veikė tada, yra atgaivinama.

Lagarde ir migracija

Draghi sąjungininkė, ECB pirmininkė Christine Lagarde, taip pat pasirodė žiniasklaidoje. Ji palietė migracijos temą, kurią Vokietijos politikai ir žiniasklaida sumaniai vengia arba iškraipo.

Lagarde Federalinės rezervų sistemos susitikime Džekson Hole išbandė Europos nuotaikas. Pasak jos, Europa nebegalėtų augti be masinės migracijos (o kokio tiksliai augimo?). Ji teigė, kad be užsienio darbininkų Vokietijos BVP šiandien būtų maždaug šešiais procentais mažesnis nei 2019 m.

Atrodo, kad ECB vadovybė nesuvokia, jog šalis jau kurį laiką yra depresijoje. Tada buvo iškeltas pažįstamas koziris: be migracijos darbo jėgos trūkumo negalima išspręsti. Nebuvo paminėta technologijų pažanga dirbtinio intelekto ar robotikos srityje, kuri galėtų kompensuoti darbo jėgos trūkumą. Nebuvo paminėta migracija kaip saugumo rizika, kultūriniai konfliktai ar politinis islamas, nesuderinamas su Europos vertybėmis.

Lagarde pozicija buvo ypač įspūdinga, nes JAV pradėjo repatrijuoti nelegalius migrantus, baigdamos amerikietiškos politikos europeizaciją. Jos kalba racionalaus atbudimo ir politinio posūkio šalyje tikriausiai sukėlė tik nuostabą.

Jackson Hole pabrėžė ES trajektoriją: atviros sienos, riziką ignoruojančios elito grupės, o kairieji plečia savo rinkėjų bazę Europos kultūros ir ekonomikos sąskaita.

Kartus balansas

Sujungus tris įvykius – Merzo kalbą, Lagarde pasisakymą Džekson Hole ir Draghi naujausią ataskaitą – išvada yra nerimą kelianti: ekonomika sparčiai artėja prie žlugimo dėl pačios sukeltos energetikos krizės ir pernelyg didelio reguliavimo. Socialiniai fondai, kuriuos apsunkina masinė nelegali migracija, rizikuoja žlugti. Siūlomas sprendimas? Centralizacija, reguliavimas ir toliau nekontroliuojama migracija.

Net finansų ministro Lars Klingbeil įprasti debatai dėl mokesčių didinimo puikiai įsilieja į šį vaizdą: individas nieko nereiškia, valstybė kontroliuoja viską, vis labiau apsunkindama piliečius. Drąsa pulti privačią nuosavybę ir dar labiau didinti mokesčius yra stulbinanti, o pasipriešinimas jai yra menkas. Merzo CDU tapo plonu buržuaziniu apsauginiu sienu iš tuščių žodžių.

https://www.zerohedge.com/markets/eu-accelerating-toward-collapse-merz-draghi-and-lagarde-reveal-europes-crisis-path


Pergalės paradas Pekine. Amerikiečiai apie naują pasaulio tvarką (video)



Šiandien Pekino Tiananmen aikštėje vyko paradas, skirtas 80-osioms Antrojo pasaulinio karo ir kovos su Japonijos militaristais pergalės metinėms.



https://www.youtube.com/watch?v=agxt0oRH4p4

Daugiau parado video čia.


https://www.youtube.com/watch?v=teOhFP4QnYY

Vertimas į rusų kalbą:

https://www.youtube.com/watch?v=QTDcojZZw40



2025 m. rugsėjo 2 d., antradienis

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos valstybių deklaracija

 


Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos valstybių narių vadovų tarybos Tianjino deklaracija

2025 m. rugsėjo 1 d.

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (toliau – ŠBO arba Organizacija) valstybių narių vadovai, remdamiesi 2025 m. rugsėjo 1 d. Tianjine vykusio valstybių narių vadovų tarybos posėdžio rezultatais, pareiškia štai ką.

I

Pasaulyje vyksta giluminiai istoriniai pokyčiai, kurie paliečia visas politines, socialines, ekonomines ir visuomenines sritis. Stiprėja siekis sukurti teisingesnę, lygiateisę ir reprezentatyvią daugiapolię pasaulio tvarką, atveriančią naujas perspektyvas valstybių vystymuisi ir abipusiai naudingam tarptautiniam bendradarbiavimui.

Tuo pačiu metu aštrėja geopolitinė konfrontacija, iššūkiai ir grėsmės saugumui bei stabilumui, įskaitant ŠBO regioną. Pasaulio ekonomika, visų pirma tarptautinės prekių ir finansų rinkos, patiria rimtus sukrėtimus.

2025 m. yra pažymėti 80-ųjų Antrojo pasaulinio karo pergalės ir Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) įkūrimo metinių. Didžioji Pergalė, kuri tapo įmanoma dėl visų taikių šalių tautų susivienijimo kovojant su nacizmu, fašizmu ir militarizmu, nulėmė tolesnę pasaulio istorijos eigą, sudarė sąlygas sukurti stabilią tarptautinių santykių sistemą, užtikrinančią taikų žmonijos vystymąsi. Valstybės narės ragina saugoti istorinę atmintį apie tautų herojiškus žygdarbius ir Antrojo pasaulinio karo pamokas.

JT įsitvirtino kaip unikali tarpvalstybinė organizacija, kurios pagrindu sukurta veiksminga ir reikalinga bendradarbiavimo sistema, skirta taikai ir saugumui, socialinei ir ekonominei plėtrai bei žmogaus teisėms užtikrinti. Valstybės narės patvirtina savo įsipareigojimą kurti reprezentatyvesnę, demokratiškesnę, teisingesnę ir daugiapolišką pasaulio tvarką, grindžiamą visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais, įskaitant įtvirtintus JT chartijoje, pagarba kultūrų įvairovei, abipusiai naudingą ir lygiateisį valstybių bendradarbiavimą, kur pagrindinį koordinuojantį vaidmenį atlieka JT.

Priimta ŠBO valstybių narių vadovų tarybos deklaracija, skirta 80-osioms Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir Jungtinių Tautų Organizacijos įkūrimo metinėms.

Jie mano, kad būtina pritaikyti Jungtines Tautas prie šiuolaikinių politinių ir ekonominių realijų, vykdant suderintą reformą, siekiant užtikrinti besivystančių šalių atstovavimą Jungtinių Tautų valdymo organuose.

Valstybės narės patvirtino savo įsipareigojimą lygiateisiškai ir visapusiškai laikytis JT Chartijos ir ŠBO Chartijos tikslų ir principų, taip pat kitų visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų ir normų ŠBO valstybių narių santykiuose.

Valstybės narės pasisako už tautų teisės į savarankišką ir demokratišką savo politinio ir socialinio bei ekonominio vystymosi kelio pasirinkimą, pabrėžia, kad abipusio suvereniteto, nepriklausomybės, valstybių teritorinio vientisumo, lygybės, abipusės naudos, nesikišimo į vidaus reikalus, jėgos nenaudojimo ar grasinimo ją naudoti yra tvaraus tarptautinių santykių vystymosi pagrindas.

Valstybės narės, patvirtindamos savo įsipareigojimą laikytis ŠBO chartijos tikslų ir principų, toliau veiks pagal „Šanchajaus dvasią“, kuri įkūnija abipusį pasitikėjimą, abipusę naudą, lygybę, abipuses konsultacijas, pagarbą kultūrų įvairovei ir siekį bendrai plėtotis, taip pat nuosekliai gilins bendradarbiavimą siekdamos saugumo, stabilumo ir tvaraus vystymosi ŠOS regione.

Valstybės narės laikosi pozicijos, pagal kurią atmetami blokiniai ir konfrontaciniai požiūriai sprendžiant tarptautines ir regionines vystymosi problemas.

Jos pabrėžia, kad bendradarbiavimas ŠBO rėmuose gali tapti pagrindu lygiateisės ir nedalomos saugumo architektūros formavimui Eurazijoje.

Valstybės narės atkreipė dėmesį į iniciatyvą parengti Eurazijos įvairovės ir daugiapoliškumo XXI amžiuje chartiją, kuria siekiama konsoliduoti vystymosi procesus Eurazijos žemyne.

Atsižvelgdamos į valstybių narių nuomones, jos patvirtino iniciatyvų, skirtų skatinti bendradarbiavimą kuriant naujo tipo tarptautinius santykius, grindžiamus abipuse pagarba, teisingumu, lygybe ir abipusiai naudingu bendradarbiavimu, taip pat formuoti bendrą viziją apie vieningos žmonijos bendruomenės sukūrimą ir plėtoti dialogą apie idėją „Viena Žemė. Viena šeima. Viena ateitis“. Valstybės narės ragina tarptautinę bendruomenę prisijungti prie ŠBO iniciatyvos „Pasaulinė vienybė už teisingą taiką, sutarimą ir vystymąsi“.

Valstybės narės atkreipė dėmesį į iniciatyvą priimti specialią JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Dešimtmetis taikos stiprinimui ateities kartų labui“.

Valstybės narės patvirtina, kad Centrinė Azija yra ŠBO branduolys, ir remia Centrinės Azijos valstybių pastangas užtikrinti taiką, saugumą ir stabilumą savo šalyse ir visame regione. Šiuo atžvilgiu jos atkreipė dėmesį į tarptautinės konferencijos „Centrinė Azija – ŠBO branduolys: 25 metai bendradarbiavimo bendros plėtros labui“ (Dušanbė, 2025 m. birželio 19 d.) surengimą, taip pat į iniciatyvą ją rengti kasmet.

Valstybės narės patvirtina visų žmogaus teisių visuotinumą, nedalomumą, tarpusavio priklausomybę ir sąsają, taip pat savo įsipareigojimus gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, prieštarauja „dvigubų standartų“ taikymui žmogaus teisių klausimais ir kišimuisi į kitų valstybių vidaus reikalus, prisidengiant jų apsauga.

Siekdamos toliau tobulinti ŠBO veiklą, valstybės narės priėmė ŠBO plėtros strategiją iki 2035 m., kurioje nustatyti prioritetiniai uždaviniai ir pagrindinės gairės, kaip gilinti daugiapusį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą, vystymąsi ir klestėjimą ŠBO erdvėje.

II

Valstybės narės pasisako už tvarios tarptautinės taikos užtikrinimą ir ragina bendrai kovoti su tradiciniais ir naujais saugumo iššūkiais bei grėsmėmis.

Valstybės narės patvirtina savo pasiryžimą toliau bendrai kovoti su terorizmu, separatizmu ir ekstremizmu, taip pat su neteisėta prekyba narkotinėmis medžiagomis, psichotropinėmis medžiagomis ir jų pirmtakais, ginklų kontrabanda ir kitomis tarptautinio organizuoto nusikalstamumo formomis.

Valstybės narės pasirašė Susitarimą dėl Universalios centro, skirto kovoti su ŠBO valstybių narių saugumo iššūkiais ir grėsmėmis, ir Susitarimą dėl ŠBO kovos su narkotikais centro.

Valstybės narės atkreipė dėmesį į pasiūlymą įsteigti Strateginių tyrimų saugumo srityje centrą.

Valstybės narės toliau aktyviai įgyvendins ŠBO valstybių narių bendradarbiavimo programą kovojant su terorizmu, separatizmu ir ekstremizmu 2025–2027 m. (Astana, 2024 m. liepos 4 d.).

Valstybės narės griežtai smerkia terorizmą visomis jo formomis ir apraiškomis, pabrėžia, kad „dvigubi standartai“ kovoje su terorizmu yra nepriimtini, ir ragina tarptautinę bendruomenę kovoti su terorizmu, įskaitant teroristų judėjimą per sienas, , kur pagrindinį vaidmenį atlieka Jungtinės Tautos, visiškai įgyvendinant atitinkamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas ir Jungtinių Tautų pasaulinę kovos su terorizmu strategiją pagal Jungtinių Tautų statutą ir tarptautinės teisės principus, siekiant bendrai kovoti su visomis teroristinėmis organizacijomis. Jos pabrėžia, kad svarbu konsensu priimti Visuotinę konvenciją dėl tarptautinio terorizmo.

Valstybės narės griežtai pasmerkė 2025 m. balandžio 22 d. Pahalgame įvykdytus teroristinius išpuolius.

Valstybės narės taip pat griežtai pasmerkė 2025 m. kovo 11 d. „Jaffer Express“ ir gegužės 21 d. Huždare įvykdytus teroristinius išpuolius.

Valstybės narės išreiškė giliausią užuojautą ir gailestį žuvusiųjų ir sužeistųjų šeimoms. Jos taip pat pareiškė, kad tokių išpuolių vykdytojai, organizatoriai ir rėmėjai turi būti patraukti atsakomybėn.

Valstybės narės, patvirtindamos savo tvirtą pasiryžimą kovoti su terorizmu, separatizmu ir ekstremizmu, pabrėžia, kad bandymai pasinaudoti teroristinėmis, separatistinėmis ir ekstremistinėmis grupuotėmis savanaudiškais tikslais yra nepriimtini. Jos pripažįsta suverenių valstybių ir jų kompetentingų institucijų pagrindinį vaidmenį kovojant su teroristinėmis ir ekstremistinėmis grėsmėmis.

Valstybės narės, pabrėždamos daugiašalio bendradarbiavimo kovojant su terorizmu ir jo finansavimu svarbą, atkreipė dėmesį į aukšto lygio tarptautinės konferencijos „Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas kovojant su terorizmu ir lanksčių sienų saugumo užtikrinimo mechanizmų kūrimas – Kuveito etapas Dušanbės procese“ (El Kuveitas, 2024 m. lapkričio 4–5 d.).

Jie atkreipė dėmesį į pasiūlymą 2026 m. Niujorke surengti kitą aukšto lygio tarptautinę konferenciją dėl sienų saugumo ir valdymo pagal Dušanbės procesą.

Valstybės narės labai vertina ŠBO RATS vaidmenį rengiant bendras antiteroristines ir štabines pratybas, informacines ir kontrpropagandines operacijas bei kitas praktines priemones, skirtas stebėti padėtį regione. Šiame kontekste jos, atkreipdamos dėmesį į bendrų antiteroristinių pratybų „Sąveika – Antiteroras – 2024“ (Kinijos Liaudies Respublikos SUAR, 2024 m. liepos 19 d.) rezultatus, patvirtino pasirengimą tęsti bendrus veiksmus, kuriais siekiama stiprinti SŠO antiteroristinę veiklą.

Valstybės narės toliau stiprins bendras pastangas, kad būtų užkirstas kelias radikalių ideologijų, bet kokios religinės netolerancijos ir ksenofobijos, agresyvaus nacionalizmo, etninės ir rasinės diskriminacijos plitimui. Jos priėmė 2026–2030 m. valstybių narių bendradarbiavimo programą kovai su ekstremistine ideologija ŠBO erdvėje, kuria siekiama, be kita ko, įgyvendinti ŠBO konvenciją dėl kovos su ekstremizmu (2017 m. birželio 9 d., Astana).

Valstybės narės palankiai įvertino kasmet Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją „Kova su nacizmo, neonacizmo ir kitų praktikų, skatinančių šiuolaikinių formų rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir su tuo susijusios netolerancijos eskalavimą, heroizavimu“.

Valstybės narės pabrėžė tolesnio ŠBO valstybių narių bendradarbiavimo ir sąveikos sienų klausimais susitarimo (Ufa, 2015 m. liepos 10 d.) ir, atsižvelgdamos į tai, bendros ŠBO valstybių narių kompetentingų institucijų pasienio tarnybų pasienio operacijos „Solidarumas – 2024“ rezultatus.

Valstybės narės, dar kartą išreikšdamos gilų susirūpinimą dėl besitęsiančio Palestinos ir Izraelio konflikto eskalavimo, griežtai smerkia veiksmus, dėl kurių žuvo daug civilių gyventojų ir susidarė katastrofiška humanitarinė padėtis Gazos sektoriuje.

Jos pabrėžia būtinybę užtikrinti kuo greitesnį, visišką ir tvarų ugnies nutraukimą, galimybę gauti humanitarinę pagalbą, taip pat aktyvinti pastangas siekiant taikos, stabilumo ir saugumo visiems regiono gyventojams.

Valstybės narės pažymi, kad vienintelis galimas būdas užtikrinti taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose yra visapusiškas ir teisingas Palestinos klausimo sprendimas.

Valstybės narės pažymi, kad vienintelis galimas būdas užtikrinti taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose yra visapusiškas ir teisingas Palestinos klausimo sprendimas.

Valstybės narės griežtai pasmerkė Izraelio Valstybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinius smūgius Islamo Respublikai Iranui 2025 m. birželio mėn. Tokie agresyvūs veiksmai prieš civilinius objektus, įskaitant branduolinės energetikos infrastruktūrą, dėl kurių žuvo taikių gyventojų, yra grubus tarptautinės teisės principų ir normų bei JT Chartijos pažeidimas, Islamo Respublikos Irano suvereniteto pažeidimas. Jie kenkia regioniniam ir tarptautiniam saugumui, gali turėti rimtų pasekmių pasaulinei taikai ir stabilumui.

Jos pažymėjo, kad fizinė branduolinė sauga ir branduolinių objektų apsauga turi būti užtikrinama nuolat, įskaitant ginkluotų konfliktų laikotarpius, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo žalos. Šiuo atžvilgiu jos patvirtino savo įsipareigojimą diplomatiniams veiksmams, kuriais siekiama taikiai išspręsti iškilusius klausimus.

Valstybės narės patvirtino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 2231 (2015) svarbą, pabrėždamos, kad ji yra privaloma ir turi būti vykdoma visiškai pagal jos nuostatas, ir mano, kad bet kokios bandomos ją savavališkai aiškinti laikomos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos autoriteto pažeidimu.

Jos paragino atnaujinti konstruktyvų dialogą tarp susijusių šalių ir sutelkti dėmesį į bendrą sprendimų, kurie leistų išvengti tolesnio situacijos paaštrėjimo, paiešką.

Valstybės narės, patvirtindamos savo įsipareigojimą remti Afganistano tapimą nepriklausoma, neutralia ir taikia valstybe, laisva nuo terorizmo, karo ir narkotikų, pareiškė esą pasirengusios remti tarptautinės bendruomenės pastangas užtikrinti taiką ir vystymąsi šioje šalyje.

Valstybės narės dar kartą pabrėžė, kad įtraukios vyriausybės, kurioje plačiai dalyvautų visų Afganistano visuomenės etninių ir politinių grupių atstovai, sudarymas yra vienintelis būdas pasiekti tvirtą taiką ir stabilumą šioje šalyje.

Valstybės narės atkreipė dėmesį į Jungtinių Tautų regioninio centro dėl tvaraus vystymosi tikslų Centrinėje Azijoje ir Afganistane veiklą Almatoje.

Valstybės narės, išreikšdamos pasirengimą plėtoti veiksmingą bendradarbiavimą gynybos srityje, atkreipė dėmesį į pasiūlymą parengti ir pasirašyti ŠBO valstybių narių susitarimą dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių karinėje srityje.

Valstybės narės pasisako už tolesnį praktinio bendradarbiavimo gilinimą kovojant su neteisėta narkotikų prekyba, įskaitant nusikaltimų, susijusių su informacinių ir ryšių technologijų naudojimu, ir naujų psichoaktyvių medžiagų platinimu, prevenciją. Jos pabrėžė trijų tarptautinių konvencijų dėl narkotikų kontrolės ir atitinkamų ŠBO teisės aktų vykdymo svarbą.

Valstybės narės toliau koordinuos pozicijas narkotikų klausimais atitinkamose JT institucijose ir kitose tarptautinėse organizacijose bei struktūrose. Šiame kontekste jos palankiai įvertino ŠBO ir JT Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuro specialaus renginio „JT ir ŠBO už teismo ekspertizės tobulinimą siekiant užkirsti kelią neteisėtam narkotikų platinimui naudojant internetą“ (Viena, 2025 m. kovo 10 d.) rezultatus.

Valstybės narės, išreikšdamos susirūpinimą dėl neteisėtos narkotinių medžiagų ir psichoaktyvių medžiagų gamybos, platinimo ir vartojimo augimo, pasisako už bendras pastangas mažinti narkotikų paklausą. Šiuo atžvilgiu jos remia reguliariai rengiamas antinarkotines operacijas „“Voratinklis“, prevencines akcijas „Už pasaulį be narkotikų“ ir kitas priemones.

Atsižvelgdami į didėjančius iššūkius ir grėsmes saugumui, jie pažymėjo planus Tashkente surengti „ŠBO plius“ dialogą saugumo klausimais.

Priimta ŠBO valstybių narių vadovų tarybos deklaracija dėl veiksmingo pasaulinės narkotikų problemos sprendimo ir kovos su ja.

Atsižvelgdami į didėjančius iššūkius ir grėsmes saugumui, jie pažymėjo planus Tashkente surengti „ŠBO plius“ dialogą saugumo klausimais.

Valstybės narės remia memorandumo dėl bendradarbiavimo tarp ŠBO sekretoriato ir Centrinės Azijos regioninio informacijos koordinavimo centro kovai su neteisėta prekyba narkotikais, psichotropinėmis medžiagomis ir jų prekursoriais (CARICC) pasirašymą. Jos mano, kad svarbu užtikrinti harmoningą bendradarbiavimą tarp kuriamo ŠBO kovos su narkotikais centro ir CARICC.

Valstybės narės dar kartą pažymi, kad vienpusis ir niekuo neribojamas atskirų šalių ar valstybių grupių pasaulinės priešraketinės gynybos sistemų stiprinimas daro neigiamą poveikį tarptautiniam saugumui ir stabilumui. Jos laiko nepriimtinomis pastangas užtikrinti savo saugumą kitų valstybių saugumo sąskaita.

Valstybės narės, dalyvaujančios 1968 m. liepos 1 d. Sutartyje dėl branduolinio ginklo neplatinimo, pasisako už griežtą Sutarties nuostatų laikymąsi, visapusišką ir subalansuotą visų jame įtvirtintų tikslų ir principų įgyvendinimą, taip pat remia pasaulinio branduolinio nusiginklavimo proceso ir tarptautinės branduolinio ginklo neplatinimo sistemos stiprinimą. Jos pabrėžia savo neatimamą teisę plėtoti branduolinės energijos mokslinius tyrimus, gamybą ir naudojimą taikiems tikslams bei vykdyti lygiateisį, tvarų ir abipusiai naudingą tarptautinį bendradarbiavimą be diskriminacijos taikių branduolinės energijos naudojimo srityje. Valstybės narės pabrėžė, kad vienašališkos ribojamosios priemonės šioje srityje prieštarauja tarptautinei teisei ir yra nepriimtinos.

Valstybės narės pasisako už tai, kad kosminė erdvė būtų išsaugota kaip erdvė, kurioje nėra jokių ginklų, ir pabrėžia, kad labai svarbu griežtai laikytis galiojančio teisinio režimo, numatančio išimtinai taikią kosmoso naudojimą. Jos pabrėžia būtinybę sudaryti tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą, kuris užtikrintų didesnį skaidrumą ir suteiktų patikimas garantijas, kad bus išvengta ginklavimosi kosminėje erdvėje.

Valstybės narės ragina visapusiškai laikytis Konvencijos dėl cheminio ginklo uždraudimo, gamybos, kaupimo ir naudojimo bei jo sunaikinimo (CWC) kaip svarbaus ginklų nuginklavimo ir neplatinimo priemonės. Valstybės narės patvirtina paramą Cheminių ginklų draudimo organizacijai (CGO) ir pasisako už sprendimų priėmimą konsensu, siekiant įveikti nesutarimus organizacijos viduje ir užtikrinti jos veiksmingą veiklą pagal konvenciją. Atsižvelgdamos į visų deklaruotų cheminių ginklų atsargų sunaikinimo proceso užbaigimą, jos pabrėžia, kad svarbu tęsti šios tarptautinės techninės struktūros veiklą, atsižvelgiant į visų CWC valstybių narių interesus. Jos pasisako už CWC valstybių narių skaičiaus didinimą.

Valstybės narės, pabrėždamos 1972 m. Konvencijos dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų draudimo kurti, gaminti ir kaupti bei jų sunaikinimo („Biologinių ginklų konvencija“) svarbą, siekiant tobulinti pasaulinę biologinės saugos sistemą, pasisako už griežtą Konvencijos laikymąsi, tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą ir teisiškai įpareigojančio Protokolo, numatančio veiksmingą tikrinimo mechanizmą, priėmimą. Jos pasisako prieš bet kokių mechanizmų, dubliuojančių Biologinio ir toksinių ginklų konvencijos funkcijas, kūrimą.

Šiame kontekste valstybės narės, remdamosi JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 7979 (2024) „BWC stiprinimas ir institucionalizavimas“, pabrėžė bendradarbiavimo gilinimo svarbą siekiant ją įgyvendinti, įskaitant galimą Tarptautinės biologinės saugos agentūros įsteigimą.

Valstybės narės, išreikšdamos susirūpinimą dėl didėjančių rizikų informacinio saugumo srityje, kategoriškai prieštarauja informacinių ir ryšių technologijų srities militarizavimui ir grėsmių kritinės informacinės infrastruktūros saugumui kūrimui.

Valstybės narės mano, kad svarbu užtikrinti visoms šalims lygias teises reguliuoti internetą ir suverenią valstybės teisę valdyti jį savo nacionaliniame segmente.

Valstybės narės, patvirtindamos ketinimą gilinti bendradarbiavimą tarptautinės informacinės saugumo srityje ir kartu kovoti su informacinių ir ryšių technologijų naudojimu teroristiniams ir kitiems nusikalstamiems tikslams, pabrėžia Jungtinių Tautų pagrindinį vaidmenį kovojant su grėsmėmis informacinėje erdvėje. Šiuo atžvilgiu jos remia tolesnį savanorišką universalių normų tarptautinės informacinės saugumo srityje kūrimą Jungtinių Tautų sistemoje ir ragina imtis pastangų pasirašyti Jungtinių Tautų konvenciją prieš elektroninius nusikaltimus, taip pat tobulinti kovos su informaciniais nusikaltimais mechanizmus.

Valstybės narės yra pasirengusios toliau gilinti bendradarbiavimą teisinėje ir teisminėje srityse. Šiuo atžvilgiu jos pasisakė už tolesnį ŠBO valstybių narių teisingumo ministerijų bendradarbiavimo susitarimo (Dušanbė, 2015 m. rugpjūčio 18 d.) įgyvendinimą.

Jos toliau koordinuos pastangas kovos su korupcija srityje ir ragina tarptautinę bendruomenę atsisakyti suteikti prieglobstį asmenims, padariusiems korupcinius nusikaltimus.

III

Baltarusijos Respublika, Irano Islamo Respublika, Kazachstano Respublika, Kirgizijos Respublika, Islamo Respublika Pakistanas, Rusijos Federacija, Tadžikistano Respublika ir Uzbekistano Respublika, patvirtindamos paramą Kinijos iniciatyvai „Viena Juosta, Vienas Kelias“ (VJVK), atkreipė dėmesį į dabartinį bendrą šio projekto įgyvendinimą, įskaitant pastangas suderinti Eurazijos ekonominės sąjungos ir VJVK plėtrą.

Valstybės narės mano, kad svarbu panaudoti regiono šalių, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių susivienijimų potencialą, siekiant sukurti plačią, atvirą, abipusiai naudingą ir lygiateisę bendradarbiavimo erdvę Eurazijoje, laikantis tarptautinės teisės normų ir principų bei atsižvelgiant į nacionalinius interesus. Šiuo atžvilgiu jos dar kartą atkreipė dėmesį į iniciatyvą sukurti Didžiąją Eurazijos partnerystę ir išreiškė pasirengimą plėtoti dialogą tarp ŠBO, Eurazijos ekonominės sąjungos, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos, taip pat kitų suinteresuotų valstybių ir daugiašalių susivienijimų.

Valstybės narės pažymi ŠBO regiono vaidmenį atkuriant pasaulio ekonomiką, išlaikant pasaulinių gamybos ir tiekimo grandinių stabilumą, taip pat užtikrinant tolesnį tvarų vystymąsi.

Valstybės narės remia tolesnį pasaulinės ekonomikos valdymo struktūros tobulinimą ir reformavimą ir nuosekliai gins bei stiprins atvirą, skaidrią, teisingą, įtraukią, nediskriminacinę ir daugiašalę prekybos sistemą, grindžiamą visuotinai pripažintais tarptautiniais principais ir taisyklėmis, kuri skatina atviros pasaulio ekonomikos plėtrą, teisingumo užtikrinimą ir tvarų vystymąsi. skaidrią, teisingą, įtraukią, nediskriminacinę ir daugiašalę prekybos sistemą, kuri skatina atviros pasaulio ekonomikos vystymąsi, teisingą patekimą į rinkas, specialų ir diferencijuotą režimą besivystančioms šalims.

Priimta ŠBO valstybių narių vadovų tarybos deklaracija dėl daugiašalės prekybos sistemos rėmimo. 

Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms ir principams, kenkiančioms tarptautinio saugumo interesams, įskaitant maisto ir energetikos sritis, darantiems neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai, pažeidžiantiems sąžiningą konkurenciją, trukdantiems tarptautiniam bendradarbiavimui ir Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslų siekimui.

Valstybės narės atkreipė dėmesį į iniciatyvą parengti ŠBO susitarimą dėl prekybos procedūrų supaprastinimo. Jos toliau įgyvendins Daugiašalio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo programą, taip pat suinteresuotosios šalys toliau vykdys ŠBO ekonominės plėtros strategiją iki 2030 m. ir jos įgyvendinimo veiksmų planą.

Valstybės narės pažymėjo svarbų praktinį Regionų vadovų forumo ir ŠBO Verslo tarybos indėlį į prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo plėtrą organizacijos viduje.

Valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų, savanoriškai plėtos bendradarbiavimą specialiųjų ekonominių zonų srityje, įskaitant suinteresuotų valstybių naudojimąsi regioninio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo „Kinija-ŠBO“ demonstracinės zonos potencialu Čingdao mieste.

Valstybės narės siekia skatinti bendradarbiavimą elektroninės prekybos srityje, plėtoti skaitmeninę prekybos infrastruktūrą, mažinti atotrūkį tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių skaitmeninės ekonomikos srityje. Jos atkreipė dėmesį į pasiūlymą parengti ŠBO valstybių narių bendradarbiavimo programą elektroninės prekybos srityje.

Priimta ŠBO valstybių narių vadovų tarybos deklaracija dėl bendradarbiavimo stiprinimo skaitmeninės ekonomikos srityje.

Valstybės narės atkreipia dėmesį į inovatyvios ir kūrybinės ekonomikos vaidmenį užtikrinant tvarų regiono šalių augimą. Jos pabrėžia, kad parama inovacijoms ir kūrybinėms pramonės šakoms padeda didinti ekonomikos konkurencingumą, plėtoti mažąsias ir vidutines įmones bei plėsti ŠBO valstybių narių darbo rinką, visų pirma atokiose ir kaimo vietovėse.

Šiame kontekste jos pasisakė už ŠBO technologijų parkų ir inovacijų klasterių veiklos aktyvizavimą, taip pat atkreipė dėmesį į pasiūlymus parengti programą „ŠBO ateities technologijos“ ir panaudoti tarptautinio dirbtinio intelekto centro Alem.AI potencialą diegiant inovacijas.

Valstybės narės mano, kad svarbu toliau plėtoti bendradarbiavimą ŠBO valstybių narių investuotojų asociacijos narių tarpe, ir šiuo atžvilgiu jos atkreipė dėmesį į šio mechanizmo pirmojo posėdžio (Astana, 2025 m. kovo 18 d.) rezultatus. Jos pasisakė už ŠBO valstybių narių ekonominės lengvatų bazės išplėtimą siekiant gilinti investicinį ir ekonominį bendradarbiavimą.

Valstybės narės pažymėjo, kad buvo priimta ŠBO valstybių narių įgaliotų ministerijų ir departamentų vadovų deklaracija dėl investicinio bendradarbiavimo stiprinimo tvaraus vystymosi srityje, taip pat pasiūlymas priimti priemonių kompleksą, skirtą skatinti abipuses investicijas ŠBO valstybėse narėse.

Valstybės narės pripažįsta bendradarbiavimo antimonopolinės politikos srityje svarbą ir ketina stiprinti praktinį bendradarbiavimą atitinkamų institucijų lygmeniu.

Valstybės narės remia tarptautinės finansinės architektūros reformą, kuria siekiama padidinti besivystančių šalių atstovavimą ir vaidmenį tarptautinių finansų institucijų valdymo organuose, įskaitant Tarptautinį rekonstrukcijos ir plėtros banką bei Tarptautinį valiutos fondą.

Valstybės narės pabrėžia finansinio bendradarbiavimo svarbą skatinant ekonomikos augimą ŠBO erdvėje. Jos pabrėžė, kad svarbu, jog suinteresuotos ŠBO valstybės narės toliau įgyvendintų veiksmų planą, kuriuo siekiama palaipsniui didinti nacionalinių valiutų dalį tarpusavio atsiskaitymuose (Samarkandas, 2022 m. rugsėjo 16 d.).

Suinteresuotosios valstybės narės, patvirtindamos ŠBO plėtros banko steigimo svarbą, priėmė sprendimą jį įsteigti ir aktyvinti konsultacijas dėl šio finansų instituto veiklos klausimų.

Valstybės narės pabrėžia svarbų Tarpbankinio susivienijimo (MBO) vaidmenį, kuris per dvidešimt veiklos metų tapo paklausia finansų srities priemone. Jos pasisako už greitesnį sprendimo dėl Irano Islamo Respublikos įgaliotojo banko prijungimo prie MBO veiklos priėmimą.

Valstybės narės atkreipė dėmesį į veiksmingą ŠBO ekonominių analitinių centrų konsorciumo veiklą ir pasiūlymą sukurti finansinių analitinių centrų tinklą.

Valstybės narės atkreipė dėmesį į XX ŠBO forumo posėdį (Naujasis Delis, 2025 m. gegužės 21–22 d.), kuriame pirmą kartą dalyvavo Baltarusijos strateginių tyrimų institutas.

Valstybės narės siekia plėtoti abipusiai naudingą bendradarbiavimą pramonės srityje, be kita ko, užmegzdamos keitimąsi duomenimis apie investicinius projektus pramonės srityje ir rengdamos kongresų bei parodų renginius. Šiame kontekste jos atkreipė dėmesį į ŠBO valstybių narių pramonės ministrų susitikimo (Jekaterinburgas, 2025 m. liepos 7 d.) rezultatus, pasiektus tarptautinės pramonės parodos „INNOPROM“ metu.

Priimta ŠBO valstybių narių vadovų tarybos deklaracija dėl bendradarbiavimo „žaliosios“ pramonės srityje.

Valstybės narės remia įtraukaus ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo energetikos srityje plėtrą, nuoseklų energijos išteklių gamybos ir tiekimo grandinių tvarumo didinimą, yra pasirengusios prisidėti prie tvarios, stabilios ir subalansuotos nediskriminacinės pasaulinės energetikos rinkos plėtros.

Priimta ŠBO valstybių narių vadovų tarybos deklaracija dėl tvaraus energetikos vystymo ir patvirtintas ŠBO valstybių narių energetikos bendradarbiavimo vystymo strategijos įgyvendinimo iki 2030 m. veiksmų planas.

Esant nestabiliai padėčiai tarptautinėse energetikos rinkose, valstybės narės pabrėžė bendradarbiavimo stiprinimo svarbą, įskaitant energetinio saugumo, energetikos infrastruktūros apsaugos, investicinio bendradarbiavimo skatinimo sritis, taip pat teisingą energetikos perėjimą siekiant regioninės energetikos tvaraus vystymosi. Jos išnagrinės galimybę parengti ir priimti kompleksinį planą, skirtą daugiašaliam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energetikos srityje skatinti.

Jie pasisakė už energetinio bendradarbiavimo su ŠBO partneriais dialogo stiprinimą ir parėmė pasiūlymą surengti ŠBO-ALG aukšto lygio susitikimą tema „Klimato kaita ir tvari energetika“ (Astana, 2025 m. spalio 3 d.).

Valstybės narės, pritariant tarptautinės bendruomenės siekiui stiprinti tarpusavio ryšius, pasisako už tolesnį bendradarbiavimo transporto srityje plėtojimą teisingu ir subalansuotu pagrindu, laikantis tarptautinės teisės, Jungtinių Tautų Chartijos ir ŠBO Chartijos tikslų ir principų. Jos pabrėžia naujų tarptautinių transporto maršrutų kūrimo ir esamų modernizavimo svarbą, įskaitant „Šiaurės–Pietų“ ir „Rytų–Vakarų“ koridorių plėtrą, „Rytų–Vakarų“ koridorių, ŠBO valstybių narių tranzito potencialo naudojimo, taip pat atkreipia dėmesį į ŠBO šalių iniciatyvas transporto infrastruktūros srityje ir siekiant užtikrinti stabilų ir nepertraukiamą tiekimo grandinių veikimą, skaitmeninant logistikos procedūras, įskaitant elektroninio keitimosi duomenimis apie prekes, pervežamų tarp ŠBO šalių, ir technologinių inovacijų diegimą. 

Valstybės narės pažymėjo Kinijos–Kirgizijos–Uzbekistano geležinkelio statybos pradžią. 

Valstybės narės toliau įgyvendins tarpvyriausybinį susitarimą dėl palankių sąlygų tarptautiniam automobilių transportui sudarymo (Dušanbė, 2014 m. rugsėjo 12 d.), patvirtintą ŠBO Tarybos sprendimais dėl bendradarbiavimo koncepcijos, skirtos tarpusavio ryšiams plėtoti ir veiksmingiems transporto koridoriams kurti (Samarkandas, 2022 m. rugsėjo 12 d.) ir Bendradarbiavimo koncepcijos dėl transporto dekarbonizacijos, skaitmeninės transformacijos ir inovatyvių technologijų skatinimo siekiant didesnio efektyvumo ir tvarumo (Naujasis Delis, 2023 m. liepos 4 d.).

Šiame kontekste jie atkreipė dėmesį į Jungtinės komisijos, skirtos palankioms sąlygoms tarptautiniam automobilių transportui sudaryti, posėdžio rezultatus (Maskva, 2024 m. lapkričio 20 d.), ŠBO valstybių narių geležinkelių administracijų (geležinkelių) vadovų susitikimo (Maskva, 2024 m. lapkričio 29 d.), ŠBO valstybių narių transporto ministrų susitikimo (Tianjin, 2025 m. liepos 2 d.), taip pat pritarė pasiūlymui surengti ŠBO valstybių narių uostų ir logistikos centrų vadovų susitikimą (Aktau, 2025 m. lapkričio mėn.).

Valstybės narės pažymėjo specialiosios darbo grupės pagrindinį vaidmenį stiprinant muitinių bendradarbiavimą, įskaitant nuolatinį muitinių administravimo sistemos ir teisėsaugos muitinių bendradarbiavimo tobulinimą, abipusio pripažinimo įgaliotų ekonominių operatorių, elektroninės duomenų bazės sukūrimo prekių kilmės sertifikatams tikrinti, skaitmeninimo ir „vieno langelio“ bei „pažangiosios muitinės“ mechanizmų plėtros.

Valstybės narės stiprins bendradarbiavimą veterinarijos ir fitosanitarinės priežiūros, žemės ūkio ir maisto produktų saugos užtikrinimo srityse, skatins žemės ūkio ir maisto produktų prekybos plėtrą ir stiprins tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su epidemijomis ir infekcijomis bei jų pasekmėmis.

Valstybės narės pasisako už bendradarbiavimo standartizacijos srityje skatinimą, siekiant prisidėti prie socialinės ir ekonominės plėtros ŠBO rėmuose.

Valstybės narės toliau stiprins bendradarbiavimą žemės ūkio ir maisto saugos, žemės ūkio mokslo ir švietimo plėtros srityse, įskaitant ŠBO demonstravimo bazės potencialą žemės ūkio technologijų mainų ir mokymo srityje. Jos pažymėjo sėkmingą parodos „Agro-ŠBO“ (Minskas, 2025 m. birželio 3–6 d.) ir iniciatyvą sukurti elektroninę platformą „ŠBO maisto saugos atlasas“. 

IV

Valstybės narės pabrėžia tolesnio bendradarbiavimo švietimo srityje svarbą, įskaitant siekį mažinti skaitmeninės atskirties atotrūkį. Šiuo atžvilgiu naudinga yra veiksminga ŠBO universiteto veikla, investicijų į skaitmeninių įgūdžių mokymą plėtra, bendradarbiavimo profesinio ir techninio švietimo srityje stiprinimas.

Valstybės narės pabrėžia mokslinio, techninio ir inovacijų bendradarbiavimo stiprinimo, įskaitant daugiašalių bendrų projektų įgyvendinimą, svarbą. Jos pasisako už bendradarbiavimo gilinimą mokslo, technikos pasiekimų ir inovacijų diegimo srityje. Šiuo atžvilgiu jos palankiai įvertino 5-ojo ŠBO startuolių forumo (Naujasis Delis, 2025 m. balandžio 3–5 d.) rezultatus.

Priimta ŠBO valstybių narių vadovų tarybos deklaracija dėl mokslinio, techninio ir inovacijų bendradarbiavimo stiprinimo.

Valstybės narės, pripažindamos gyvybiškai svarbų mokslo, technologijų ir inovacijų vaidmenį užtikrinant tvarų vystymąsi ir sprendžiant globalias problemas, pasisako už lygiateisį pasaulio pietų šalių dalyvavimą skatinant atvirą ir teisingą tarptautinį bendradarbiavimą siekiant sukurti inovatyvią pasaulio ekonomiką.

Valstybės narės, remdamosi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija „Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas dirbtinio intelekto potencialo didinimo srityje“, pabrėžia, kad visos šalys turi lygias teises kurti ir naudoti dirbtinį intelektą.

Jos pažymėjo, kad yra pasirengusios bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią rizikai, kad būtų nuolat didinamas dirbtinio intelekto technologijų saugumas, atskaitingumas, patikimumas, skaidrumas, įtrauktis, patikimumas ir teisingumas visos žmonijos labui. Šiuo atžvilgiu jie pasisakė už ŠBO valstybių narių bendradarbiavimo programos dirbtinio intelekto plėtros srityje įgyvendinimo gairių įgyvendinimą (Čengdu, 2025 m. birželio 12 d.).

Valstybės narės palankiai įvertino 2025 m. liepos 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Dirbtinio intelekto vaidmuo kuriant naujas galimybes tvariai plėtrai Centrinėje Azijoje“, kurioje pažymima iniciatyva įkurti Regioninį dirbtinio intelekto centrą Dušanbėje.

Valstybės narės atkreipė dėmesį į pasiūlymus sukurti mechanizmus bendradarbiavimo dirbtinio intelekto srityje, taip pat pažangių ir novatoriškų technologijų ŠBO klausimais.

Valstybės narės labai vertina Kinijos Liaudies Respublikos Čingdao miesto indėlį atskleidžiant regiono turizmo potencialą ir toliau stiprinant bendradarbiavimą kultūros srityje kaip „ŠBO turizmo ir kultūros sostinė 2024–2025 m.“.

Valstybės narės palankiai vertina Kirgizijos Respublikos Čolpon-Atos miesto paskelbimą „ŠBO turizmo ir kultūros sostine 2025–2026 m.“. Jos atkreipė dėmesį į pasiūlymą ŠBO globojant surengti jubiliejinį Čingyzo Aitmatovo vardo Isyk-Kul forumo susitikimą Čolpon-Ata mieste.

Valstybės narės sieks plėsti abipusiai naudingą bendradarbiavimą turizmo srityje, plėtoti turizmo infrastruktūrą ir didinti turistų srautus.

Valstybės narės pabrėžė pasaulinio dialogo tarp civilizacijų ir tautų suartėjimo, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros, turtingo materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir populiarinimo srityse svarbą. Šiuo atžvilgiu jos aukštai įvertino ŠBO valstybių narių meno festivalio (Cindao, 2025 m. liepos 7 d.) rezultatus, taip pat atkreipė dėmesį į būsimus renginius – tarptautinį muzikos konkursą „Intervision“ (Maskva, 2025 m. rugsėjo 20 d.), 43-iąją UNESCO Generalinės konferencijos sesiją (Samarkandas, 2025 m. spalio 30 d. – lapkričio 13 d.) ir 20-ąją UNESCO tarpvyriausybinio komiteto dėl nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sesiją (Naujasis Delis, 2025 m. gruodžio 8–13 d.).

Valstybės narės, pripažindamos Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamąjį vaidmenį tarptautiniuose pastangose apsaugoti gyventojų sveikatą, siekia sukurti teisingą, veiksmingą ir tvarią visuomenės sveikatos sistemą, stiprinti gebėjimus ir bendradarbiavimą skubios medicinos pagalbos, telemedicinos, tradicinės (liaudies) medicinos ir pirminės sveikatos priežiūros srityse, siekdamos užtikrinti pasirengimą, prevenciją ir reagavimą į galimas pandemijas.

Šiuo atžvilgiu jie aukštai įvertino ŠBO valstybių narių sveikatos apsaugos ministrų susitikimo (Sianas, 2025 m. balandžio 28 d.) ir 8-ojo ŠBO valstybių narių tarnybų, atsakingų už sanitarijos ir epidemiologijos gerovę, vadovų susitikimo (Sankt Peterburgas, 2024 m. gruodžio 12 d.). Jie atkreipė dėmesį į pasiūlymus sukurti Pasaulinę šalių koaliciją pirminės sveikatos priežiūros klausimais ir ŠBO medicinos asociaciją suinteresuotųjų šalių formatu, taip pat darbo grupę gyvybiškai svarbių ir skubių medicinos produktų aprūpinimui užtikrinti ŠBO ribose.

Siekdamos stiprinti bendradarbiavimą sporto srityje, valstybės narės pabrėžė, kad svarbu pašalinti kliūtis, trukdančias dalyvauti sporto varžybose. Jos pabrėžė, kad dideli tarptautiniai sporto renginiai turi būti organizuojami taikos, tarpusavio supratimo ir tarptautinio bendradarbiavimo, draugystės ir tolerancijos dvasia, nediskriminuojant dėl jokios priežasties.

Valstybės narės palankiai įvertino kasmetinio ŠBO Kunmingo maratono (2024 m. gruodžio 29 d.) ir ŠBO Isyk-Kulo maratono (Čolpon-Ata, 2025 m. gegužės 3 d.) rengimą, kurie stiprina tarptautinius sporto, kultūros ir turizmo ryšius.

Valstybės narės atkreipė dėmesį į pasiūlymus 2026 m. surengti atvirą ŠBO taurę, taip pat tarptautinius sporto renginius, kuriuose dalyvautų ŠBO valstybės narės Rusijos Federacijoje, susitarė toliau nagrinėti klausimą dėl ŠBO sporto organizacijų asociacijos ir ŠBO valstybių narių darbo grupės fiziniam lavinimui ir sportui sukūrimo, taip pat pabrėžė „Kinija-ŠBO“ žiemos sporto demonstravimo zonos plėtros aktualumą (Kinijos Liaudies Respublikos Heilongjiang provincija).

Valstybės narės stiprins bendradarbiavimą tvaraus vystymosi klausimais, įskaitant pramonės, veiksmingo atliekų tvarkymo ir išteklių naudojimo srityse, laikydamosi aplinkos apsaugos, energijos taupymo, švarios energijos plėtros principų, siekdamos užtikrinti ŠBO indėlį skatinant tvarų socialinį ir ekonominį vystymąsi.

Valstybės narės pažymi būtinybę tęsti bendradarbiavimą tokiose srityse kaip aplinkos apsauga, biologinės įvairovės atkūrimas ir išsaugojimas, kova su dykumėjimu, dulkių audromis ir žemės degradacija, taip pat kalnų ekosistemų išsaugojimas.

Valstybės narės aukštai vertina darbą, atliktą per 2025 m. ŠBO tvaraus vystymosi metus, ir patvirtina savo įsipareigojimą gilinti praktinį bendradarbiavimą siekiant Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslų. Šiuo atžvilgiu jos atkreipė dėmesį į ŠBO forumų, skirtų tvaraus vystymosi klausimams (Omskas, 2025 m. balandžio 16 d.) ir skurdo mažinimo bei tvaraus vystymosi klausimams (Sianas, 2025 m. gegužės 20 d.), rezultatus, taip pat į ŠBO valstybių narių bendradarbiavimo socialinės plėtros ir socialinės apsaugos srityje gairių plano parengimo svarbą.

Valstybės narės palankiai įvertino aukšto lygio tarptautinės konferencijos dėl ledynų išsaugojimo, surengtos „Tarptautinio ledynų išsaugojimo metų – 2025“ (Dušanbė, 2025 m. gegužės 29–31 d.) rezultatus.

Valstybės narės pritarė 2026 m. Kazachstano Respublikoje rengiamam regioniniam klimato viršūnių susitikimui, remiamam Jungtinių Tautų.

Valstybės narės teigiamai vertina bendradarbiavimą teikiant pagalbą ekstremalių situacijų atveju ir išreiškia pasirengimą stiprinti bendradarbiavimą ekstremalių situacijų prevencijos, reagavimo į jas ir jų padarinių likvidavimo srityje.

Valstybės narės, pabrėždamos, kaip svarbu sudaryti sąlygas saugiam jaunosios kartos vystymuisi ir mažinti riziką, kad ji įsitrauks į neteisėtą veiklą, skatins toliau stiprinti jaunimo bendradarbiavimą. Jos, aukštai vertindamos nuoseklų ŠBO Jaunimo tarybos darbą sprendžiant šias užduotis, toliau rems jaunimo organizacijų mainus.

Šiuo atžvilgiu jos palankiai įvertino ŠBO valstybių narių jaunųjų lyderių ir talentų susitikimo (Rytų Kazachstano sritis, 2025 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 2 d.), taip pat 2024–2025 m. renginius, surengtus pagal tarptautinę jaunimo verslo akseleravimo programą „Verslo inkubatorius ŠBO“.

Valstybės narės palankiai vertina 2024 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuria 2026 m. paskelbti Tarptautiniu savanorių metais tvaraus vystymosi labui.

Valstybės narės, patvirtindamos savo įsipareigojimą užtikrinti moterų ir vaikų teises, įskaitant švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės ir teisinės apsaugos srityse, išsaugoti ir stiprinti šeimos institutą, užtikrinti diskriminacijos neleistinumą, pasisako už moterų asociacijų ryšių stiprinimą kaip svarbią ŠBO veiklos kryptį. Jos mano, kad būtina reguliariai rengti moterų forumus, kongresus ir susitikimus, taip pat sukurti atitinkamų ŠBO valstybių narių struktūrų bendradarbiavimo mechanizmą.

Valstybės narės toliau stiprins tarpregioninius ryšius, nuolat gilins tarpusavio supratimą ir tradicinę draugystę per liaudies diplomatijos institucijas, draugiškas visuomenines organizacijas, miestų partnerystes ir vietos valdžios institucijas. Jos atkreipia dėmesį į ŠBO kaimynystės, draugystės ir bendradarbiavimo komiteto (Kinijos Liaudies Respublika), ŠBO liaudies diplomatijos centro (Uzbekistano Respublika), ŠBO kultūros ir integracijos centro (Kirgizijos Respublika), ŠBO draugystės ir bendradarbiavimo centro (Tadžikistano Respublika), ŠBO nacionalinio liaudies diplomatijos centro (Rusijos Federacija) ir Indijos tarptautinių reikalų tarybos ŠBO studijų centro į kultūrinių ir humanitarinių mainų stiprinimą.

V

Valstybės narės pasisako už ŠBO bendradarbiavimo su suinteresuotomis valstybėmis, partnerių organizacijomis ir kitomis tarptautinėmis asociacijomis stiprinimą, remiantis JT Statuto ir ŠBO Chartijos principais.

Valstybės narės pabrėžia, kad mainų ir bendradarbiavimo su JT ir jos struktūromis plėtojimas yra prioritetinė ŠBO tarptautinių ryšių sritis, ir yra pasirengusios toliau vesti aukšto lygio dialogą su JT ir jos struktūromis, siekdamos stiprinti gebėjimus atremti bet kokius iššūkius ir grėsmes vardan taikos, stabilaus ir tvaraus vystymosi.

Valstybės narės patvirtina savo pasiryžimą stiprinti koordinavimą ir dialogą tarptautinės teisės ir kitų aktualijų klausimais, įtrauktų į pasaulinę darbotvarkę.

Valstybės narės priėmė sprendimą sujungti „stebėtojo“ ir „dialogo partnerio“ statusus į vieną „ŠBO partnerio“ statusą.

Valstybės narės aukštai vertina Kinijos Liaudies Respublikos pirmininkavimo ŠBO 2024–2025 m. rezultatus, kurie prisidėjo prie tarpusavio supratimo, pasitikėjimo, draugystės ir bendradarbiavimo tarp valstybių narių tautų gilinimo ir organizacijos autoriteto stiprinimo.

Pirmininkavimas ŠBO perduodamas Kirgizijos Respublikai ir vyks pagal šūkį „25 metai ŠBO: kartu link tvarios taikos, vystymosi ir klestėjimo“. Kitas ŠBO valstybių narių vadovų tarybos posėdis vyks 2026 m. Kirgizijos Respublikoje.


Kalergi-Warburg sąmokslas: 100 metų senumo planas dėl tautų pakeitimo gyvuoja!

Stefan Magnet portale auf1 paskelbė video šiuo pavadinimu, kurį palydi tekstu: Ar užsieniečių antplūdis yra atsitiktinumas? Jokiu būdu! ES „...