Šokiruojančioje filmuotoje medžiagoje iš Ajovos valstijos gegužės 21 d. matyti, kaip keli tornadai naikina didžiules vėjo turbinas. Tai dar vienas priminimas, kad vėjas nėra patikimas energijos šaltinis, rašoma JAV portale "Zerohedge".
A tornado in Iowa just leveled a wind turbine. 🤯
— Art Candee 🍿🥤 (@ArtCandee) May 21, 2024
These storms are heading to Illinois and Wisconsin next.
Be safe tonight, everyone. pic.twitter.com/KvH1cAq07f
Ir dar:
Aerial video shows wind turbines destroyed near Adams County, Iowa, after a tornado moved through the area.
— The Weather Channel (@weatherchannel) May 21, 2024
We're LIVE with aftermath: https://t.co/1pcOhXr9Jb @CharlesPeekWX pic.twitter.com/V9vYIxqK9k
Tai kodėl Dievulis nemėgsta tų gigantiškų malūnų?
Jis tam turi labai svarių argumentų, kurie pateikiami vokiečių portale "achgut.com".
Naikinamos nykstančių paukščių rūšys
Tam surinkti šiuos įrodymus yra sunku, o dažnai nepavyksta jau vien dėl to, kad trūksta patikimų stebėjimo duomenų. Dažnai ieškinius teikiančioms pilietinėms iniciatyvoms ar aplinkosaugos grupėms tenka pačioms inicijuoti brangiai kainuojančią galimai nykstančių rūšių stebėseną, o tam besispecializuojančioms aplinkosaugos planavimo tarnyboms dažnai moka vėjo energetikos pramonė ir netiesiogiai skatina, kad geriau būtų išvengta juodųjų gandrų ar meldinių nendrinukių lizdų, taip pat stirnų ir tetervinų buveinių radimo.
Tik keli paukščių gyvybei pavojingų pavojų pavyzdžiai: 2015 m. kovo-lapkričio mėnesiais Šveicarijos federalinis energetikos biuras Šveicarijos Juros regione užsakė Šveicarijos Zempacho ornitologinei observatorijai atlikti sistemingą aukų paiešką trijose (iš viso) 150 m aukščio vėjo jėgainėse. Atsižvelgiant į visus veiksnius, įskaitant aptikimo tikimybę ir greitį, kuriuo tas lavonas suėda plėšrūnai, ekstrapoliacija parodė, kad absoliutus susidūrimų dažnis yra maždaug 21 individas per metus kiekvienoje vėjo jėgainėje. Kadangi Vokietijoje planuojama pastatyti 40 000 ar daugiau vėjo jėgainių, tikėtina, kad šis skaičius greitai viršys milijoną.
Federalinė aplinkos ministerija mano, kad raudonoji meleta taip pat yra viena iš didelių paukščių rūšių, jautriai reaguojančių į vėjo stiprumą. Žurnale „Bird World“ paskelbto tyrimo duomenimis Brandenburge per pastaruosius tris dešimtmečius raudonųjų meletų žūties priežastimi buvo vėjo jėgainės - 33 proc. atvejų, po jų sekė kelių transportas - 17 proc. atvejų. Autoriai pabrėžia, kad pagal amžių suaugusių paukščių dalis tarp vėjo energijos aukų yra labai didelė - apie aštuoniasdešimt procentų.
Šikšnosparniai ir vabzdžiai labai išnaikinti
Vėjo jėgainės taip pat kelia didelę grėsmę maždaug 25 Vokietijoje aptinkamoms šikšnosparnių rūšims, visų pirma todėl, kad oro slėgio svyravimai, atsirandantys ties oro sraigtų mentėmis, kurios sukasi perpus mažesniu nei garso greičiu, gali sunaikinti jautrius gyvūnų pojūčius. Tyrimų duomenimis, kiekviename Vokietijos vėjo malūne kasmet žūsta nuo dešimties iki dvylikos šikšnosparnių, o tai šiuo metu sudaro apie 400 000 gyvūnų per metus, tačiau šie skaičiai priklauso nuo geografinės vietovės ir augalų rūšies. Septyniasdešimt procentų nužudomų šikšnosparnių yra iš populiacijų, gyvenančių ne Vokietijoje, o kitose šalyse.
Kadangi šikšnosparniai yra centrinėje Vokietijos dalyje, jie keliauja per Vokietiją iš savo vasaros buveinių šiaurės rytų Europoje į žiemos buveines pietų ir vakarų Europoje ir atgal. Pasak vieno iš cituojamo tyrimo autorių Christiano Voigto, Vokietijai tenka ypatinga atsakomybė už migruojančių rūšių apsaugą. Pasak jo, didelis mirtingumas turės grėsmingą poveikį šikšnosparnių populiacijoms jų kilmės Europos regionuose.
Vokietijos aeronautikos ir astronautikos centro (DLR) Atmosferos fizikos instituto Oberpfaffenhofene (Vokietija) 2017 m. paskelbto tyrimo duomenimis, vėjo turbinos taip pat daro didelį poveikį skraidantiems vabzdžiams. Dėl besikeičiančių vėjo ir temperatūros sąlygų vabzdžiai viliojami vėjo turbinų ir žūsta dideliais kiekiais - ekstrapoliuojant visoms vėjo turbinoms Vokietijoje šiltuoju metų laiku (200 dienų nuo balandžio iki spalio mėn.) nuo penkių iki šešių milijardų vabzdžių per dieną.
Pavojus ir jūros faunai
Dažnai pamirštamas neigiamas vėjo turbinų slėgio ir garso bangų poveikis, vadinamasis atstumiantis poveikis, tam tikroms gyvūnų rūšims, kurių klausa itin jautri. Šioms ypač jautrioms garsui ir trikdymui rūšims priklauso visi šikšnosparniai ir pelėdos, lūšys ir laukinės katės, taip pat daugybė paukščių rūšių, įskaitant nykstančią stirną, kuri įtraukta į įspėjamąjį „preliminarų sąrašą“.
Vėjo energetikai vis dažniau naudojant net pakrančių jūros paviršių energijai gauti, didėja pavojus jūros gyvūnijai ir augalijai. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Jūros vėjo energijos plėtros ir skatinimo įstatymo (WindSeeG) pakeitimo tikslas - iki 2045 m. padidinti įrengtąją jūros vėjo energijos galią bent iki 70 gigavatų (šiandien - apie 8,5 GW), vėlgi taikant apsaugos priemones, palankias spartesniam planavimui.
Jūrų ekologų teigimu, dėl plataus masto jūrų industrializacijos vieninteliai Šiaurės jūroje gyvenantys vietiniai jūrų žinduoliai - delfinai - gali būti išstumti iš savo natūralios buveinės. Ypač didelį povandeninį garsą skleidžiantys darbai, reikalingi statant jūroje esančius vėjo jėgainių parkus, daro didelį atstumiantį poveikį gyvūnams, pasižymintiems dideliu akustiniu jautrumu. „Jei bus statoma vis daugiau vėjo jėgainių parkų atviroje jūroje, tai turės didžiulį poveikį delfinų populiacijai Šiaurės ir Baltijos jūrose“, - teigiama Delfinų gelbėjimo draugijos pareiškime.
Infragarsas verčia žmones burtis
Tegul lieka vienas svarbus klausimas, kuris tiesiogiai veikia žmones, tiksliau, tuos žmones, kuriems tenka gyventi šalia vėjo jėgainių parkų: infragarsas. Didėjant šių įrenginių tankumui, sparčiai augs žmonių, kuriuos tiesiogiai paveiks tokios sunkios ligos kaip nemiga, galvos svaigimas, galvos skausmai, depresija, spengimas ausyse, klausos ir regos sutrikimai bei širdies ritmo sutrikimai, skaičius, ypač atsižvelgiant į tai, kad turbūt nė vienoje kitoje Europos šalyje nėra tokių palankių atstumų tarp vėjo jėgainių taisyklių kaip Vokietijoje - apsauginiai atstumai svyruoja nuo kelių šimtų metrų iki ne daugiau kaip vieno kilometro.
Deja, Bavarijoje ilgą laiką galiojęs pavyzdinis 10 valandų intervalų reglamentavimas dabar susilpnintas ir nustumtas į šalį dėl konkuruojančių federalinių teisės aktų. Jame nustatyta, kad atstumas tarp vėjo jėgainės ir artimiausio gyvenamojo kvartalo turi būti dešimt kartų didesnis už įrenginio aukštį. 250 metrų aukščio vėjo turbinos atveju tai būtų net trys kilometrai.
Daugelio mokslininkų nuomone, vis dar per mažas. Taip yra todėl, kad, Federalinio geologijos ir gamtos išteklių instituto atliktų matavimų duomenimis, vėjo turbinų skleidžiamo infragarso diapazonas gali siekti daugiau nei dešimt kilometrų. Tuo tarpu galima laikyti moksliškai pagrįstu teiginį, kad infragarsas, gerokai viršijantis girdimumo ribą, sukelia poveikį, kurį žmogaus pojūčiai vertina kaip streso veiksnius.
Atrodo, kad šiuo atveju kritinis parametras yra ne vidutinis ar maksimalus garso slėgis, o staigių pokyčių, vadinamų maksimumais, pasireiškimas, apžvalgoje rašo farmacijos biologijos profesorius emeritas Werneris Roosas. Jų dažnumą, taip pat slėgio svyravimų laipsnį lemia įrenginio dydis ir sukimosi greitis. Šiuo atveju geografines ir meteorologines sąlygas taip pat lemia suvokimas bei tinkama aukų vieta, nors, pasirodo, ne visi žmonės yra vienodai jautrūs infragarsui.
Nepriklausomai nuo nuostolių, spaudimas vis dar jaučiamas
Vėjo jėgainių lobistai ir juos remiantys politikai sistemingai menkina pulsuojančio infragarso poveikį. Teigiama, kad „vėjo turbinų sindromas“ yra išgalvota liga, kylanti iš neigiamo požiūrio į vėjo energetiką. Tačiau net jei toks psichologinis poveikis ir egzistuoja, jis sukelia realias kančias, kurias atsakingi asmenys turi spręsti.
Bet kokiu atveju reikėtų paskelbti moratoriumą naujų turbinų statybai, kol bus atlikti papildomi ir patikimi vėjo turbinų skleidžiamo infragarso poveikio epidemiologiniai tyrimai. Prancūzijos aukščiausiasis teismas neseniai sustabdė naujų sausumos vėjo turbinų statybos leidimų išdavimą, kol bus išsiaiškintos su infragarsu susijusios problemos.
Tikriausiai tai neįsivaizduojama Vokietijoje. Tačiau spaudimas vis dar daromas, kad ir kiek tai kainuotų. Naujas įstatymas, kuriuo įgyvendinama ES direktyva, netrukus turėtų suteikti galimybę nustatyti „greitinimo zonas“ vėjo energetikai ir fotovoltinei energetikai, kuriose poveikio aplinkai ir rūšių apsaugos vertinimų nebereikės. Tuo tarpu net ekspertai sunkiai susigaudo teisinėje painiavoje. Bet kokiu atveju ne nepakankamai darbuotojų turinčioms leidimus išduodančioms apskričių tarnyboms, kurios jau seniai mojuoja beveik visais planais. Beprotybė? Taip, bet su metodu!
P.S. Lietuvos velniai nedelsiant apsėdo tuos velnio malūnus, o vienas "malūnininkas" labai išgarsėjo tuo, kad iš pensijų fondų pavogė dešimtis milijonų eurų. Kalbama, kad prie to prisidėjo vieno seno velnio anūkas.
P.P.S. Dievulis, matyt, nelabai mėgsta ir saulės jėgaines. Prieš du mėnesius Teksase kruša sunaikino saulės energijos ūkį su šimtais hektarų ant žemės sumontuotų plokščių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą