Šiandien vokiečių DW rašoma, kad Lenkijos prezidentas kritikuoja Vokietijos vyriausybę dėl tariamo pažado tiekti tankus Lenkijai nesilaikymo ir Vokietijos konservatorius dėl vėlavimo tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
Vokietijos kanclerio atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas pasakė, kad "Vokietijos vyriausybė apstulbusi", kai žurnalistas jo paklausė apie federalinės vyriausybės reakciją į aštrią Lenkijos prezidento kritiką Vokietijos atžvilgiu. Andrzejus Duda apkaltino Berlyną sulaužius pažadą pristatyti vokiškus tankus vietoj sovietų gamybos tankų T-72, kuriuos Varšuva suteikė Ukrainai iš savo atsargų.
Savo ruožtu Vokietijos opoziciniai konservatoriai griežtai kritikavo kanclerio Olafo Scholzo vyriausybę už tai, kad ji delsia tiekti sunkiąją ginkluotę pačiai Ukrainai ir slepia tam tikrus "susitarimus" su NATO partneriais neperduoti Ukrainos kariuomenei modernios vakarietiškos karinės įrangos.
Steffenas Hebeestreitas per vyriausybės spaudos konferenciją papasakojo žurnalistams keletą detalių iš susitarimo su Lenkija dėl vadinamojo žiedinio ginklų tiekimo.
Kalbama apie Vakarų ginkluotės perdavimą Rytų Europos NATO partnerėms, kurios vis dar ginkluotos sovietų gamybos karine įranga, mainais į tą, kurią jos perduoda Ukrainos kariuomenei, atremiančiai Rusijos agresiją.
Balandžio 28 d. Bundestage buvo priimta atitinkama rezoliucija, už kurią balsavo abi valdančiosios koalicijos partijos ir konservatyvioji opozicija. Deputatai paragino Vokietijos vyriausybę "tęsti ir, jei įmanoma, paspartinti Ukrainai reikalingos įrangos tiekimą ir kartu išplėsti sunkiosios ir sudėtingos ginkluotės sistemų perdavimą šaliai, pavyzdžiui, kaip apkasų dalį".
Tokie sovietinės ginkluotės mainai į vokišką vyksta, pavyzdžiui, su Čekija. Žiniasklaidos pranešimais, Praha išsiuntė Ukrainai Čekoslovakijoje pagamintus tankus T-72, šarvuotus transporterius BMP-1, daugkartinius raketų paleidimo įrenginius ir savaeiges haubicas "Dana". Mainais už tai Čekijos kariuomenė Vokietijos vyriausybės lėšomis gaus 15 vokiškų Leopardų.
Kokius vokiečių tankus norėjo gauti Lenkija?
Tokia pati schema buvo numatyta ir su Lenkija. Tačiau detalės skiriasi, ir tai yra reikšmingas skirtumas. Čekai sutiko gauti "Leopard 2 A4" tankus, kuriuos nuo 1979 m. Bundesveras pradėjo naudoti vietoj pirmosios kartos "Leopard 1" tankų. Tačiau Lenkija, pasak A. Hebechtreito, norėjo pakeisti savo T-72 naujausiais vokiškais tankais "Leopard 2 A7". "Krauss-Maffei Wegmann" (KMW) interneto svetainėje pateikiama išsami informacija apie tai, kuo "Leopard 2 A4" skiriasi nuo modernesnio "Leopard 2 A7".
Problema, - aiškino Hebeestreitas, - kad pats Bundesveras tokių tankų turi tik ribotą kiekį, apie 50, jei neklystu. Kiti jau pakeliui. Tačiau jie nestovi be darbo kur nors automobilių stovėjimo aikštelėje ar gamykloje - juos dar reikia pagaminti, o tai užtruks ilgai."
Pasak jo, Berlynas paaiškino Lenkijos pusei situaciją ir pridūrė, kad Bundesveras taip pat neturi per daug tankų Leopard 2 A4, po to daugiau jokių pokalbių šia tema nebuvo. Beje, Čekija taip pat domisi modernizuotais "Leopard 2 A7" tankais, tačiau ateityje planuoja pati užsisakyti 40-50 šių kovos mašinų iš gamintojo.
Ką tiksliai pasakė Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius?
Vokietijos konservatoriai turėjo pagrindo kritikuoti socialdemokrato M. Scholzo vyriausybės požiūrį į sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai dėl dviprasmiško Vokietijos gynybos ministerijos parlamentinio valstybės sekretoriaus Siemtje Möllerio pareiškimo.
ZDF Berlyno direkcijos paklausta, kodėl vėluojama tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai, ji atsakė, kad NATO yra sudariusi susitarimą, "su kuriuo visi sutinka", kad "Ukrainai nebus tiekiami jokie vakarietiški tankai ir šarvuočiai". Kiek vėliau naujienų agentūra DPA, remdamasi "Aljanso atstovais Briuselyje", sensacingai pranešė, kad NATO "neformaliai susitarė netiekti Ukrainai tam tikrų ginklų sistemų".
Krikščionys demokratai pasipiktino pačiu tokio "susitarimo" egzistavimu ir tuo, kad vyriausybė apie tokį NATO sprendimą neinformavo Vokietijos parlamentarų, kurie neseniai didele balsų dauguma pritarė pagalbai Ukrainai ir sunkiajai ginkluotei.
NATO nenori būti įtraukta į Rusijos karą prieš Ukrainą
Kalbant apie šių ar kitų NATO šalių pritarimą tų ar kitų ginklų tiekimui Ukrainai, iš tiesų egzistuoja neoficialus susitarimas (o ne sprendimas) nesiųsti Vakarų sunkiosios ginkluotės Ukrainai, nes "Bundestago gynybos komitetas buvo išsamiai informuotas gegužės viduryje", pranešė Wolfgangas Hellmichas iš valdančiosios socialdemokratų frakcijos.
Šio "suvaržymo" priežastys yra aiškios. Pirma, tai grynai pragmatiniai sumetimai. Kokia prasmė siųsti ukrainiečiams sudėtingą kovinę techniką, kurią valdyti reikia ilgai mokytis? Kur kas prasmingiau papildyti Ukrainos arsenalą jau naudojamais tankais. Būtent toks yra žiedinių pristatymų tikslas.
Antroji priežastis - NATO šalių baimė būti įtrauktoms į Rusijos karą prieš Ukrainą, t. y. nenoras rizikuoti Trečiojo pasaulinio karo pradžia. Aljansas mano, kad Kremlius Vakarų sunkiosios ginkluotės ar orlaivių tiekimą Ukrainai gali laikyti karo veiksmu. Todėl NATO, kaip pranešama, paragino Lenkiją atsisakyti plano perduoti Ukrainos karinėms oro pajėgoms lenkiškus lengvuosius naikintuvus MiG-29. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar kovo mėn. kalbėjo apie "sieną, kuri neturi tapti karo šalimi".
Tuo pat metu situacija Ukrainos fronte ir pasaulyje nuolat kinta, o kartu ir galimų pavojų vertinimas. Pavyzdžiui, Vokietija pamažu atsisako ankstesnio griežto atsisakymo tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai. Liepos mėn. ji pradės tiekti "Gepard" savaeigius priešlėktuvinius pabūklus, o vėliau - sunkiąsias savaeiges haubicas "PzH 2000". Ukrainiečių įgulos jau mokomos valdyti šias mašinas poligonuose Vokietijoje.
https://www.dw.com/ru/kak-leopard-stal-jablokom-razdora-mezhdu-berlinom-i-varshavoj/a-61955021
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą